Iki šiol panašią, vidutiniškai 28 eurus siekiančią, išmoką gaudavo tik našliai ar našlės. Tikslas įvesti vadinamąją vienišų asmenų pensiją, kuri būtų skiriama platesniam ratui asmenų, ne tik našliams, buvo įrašytas ir šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Navickienė: išmoka siekiama padėti labiausiai skurdo rizikos paliestus gyventojus
Kaip portalui Delfi paaiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kad ši pensija būtų skirta, turės pritarti Vyriausybė, tikslindama biudžetą.
„Šiuo metu vyksta įstatymo priėmimo bei derinimo procesas biudžeto kontekste. Yra ir Vyriausybės programa, ir premjerė atkreipia dėmesį į skurdo rizikos problemą, kuri išryškėjo ir pandemijos akivaizdoje. Mes siekiame, kad tas pažadas būtų įvykdytas, ieškome būdų, finansų, resursų ir galimybių tai pasiekti“, – teigė ministrė.
Planas, pasak jos, toks, kad vienišus asmenis išmoka pasiektų jau 2021 metais. Iš pradžių ji siektų 28 eurus, kitais metais šią vienišų asmenų pensiją planuojama kelti.
„Platesnį vienišų asmenų ratą, ne tik našlius, pasiektų papildomos išmokos, kurios būtų našlių pensijos dydžio. Na, o 2022 metais jos augtų. <…>. Mūsų tikslas yra pradėti įgyvendinti pirminius žingsnius ir tada, žiūrint biudžeto galimybes, auginti šitą išmokos dydį pagal galimybes.
Tikimės, kad pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, norime pradėti ir pasiekti tuos žmones, kuriuos skurdo rizika yra palietusi labiausiai – šalpos pensijų gavėjus ir vienišus asmenis, kurie nėra našliai“, – paaiškino M. Navickienė.
Trečiuoju prioritetu Vyriausybės programos įgyvendinimo plane įrašytas „Socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas“.
Kaip vienas iš keturių prioritetinių rodiklių, kuriuos tikimasi pasiekti iki 2024 m., išskirta ir vienišų pensinio amžiaus asmenų pensija, kuri sudarytų 11 proc. vidutinės senatvės pensijos. Taigi, Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą, kad minimos pensijos dydis iki 2024 m. pasiektų daugiau nei 40 eurų.
„Jeigu projektas būtų patvirtintas, noriu pabrėžti, kad diskusijos dar vyksta, šie žmonės gautų papildomų pajamų jau 2021 metais. Įsigaliotų, preliminariais duomenimis, nuo liepos mėnesio“,– pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Kitas rodiklis, numatytas tarp Vyriausybės prioritetų, – iki 2024 m. skurdo rizikos lygį sumažinti nuo 20,6 proc. iki 17 proc.
M. Navickienės teigimu, minima vienišų pensinio amžiaus asmenų pensija prisidėtų prie šio rodiklio pasiekiamumo.
„Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad būtent vieniši pagyvenę asmenys patiria didžiausią skurdo riziką. Jeigu mes kalbėtume apie šios priemonės taiklumą, tai skaičiavimai rodo, jog būtent šių žmonių didesnė materialinė gerovė skurdo rizikos problemai tikrai žymiai darytų įtaką“, – paaiškino ministrė.
Paskaičiuota, kad tokia priemonė šiemet, anot M. Navickienės, papildomai preliminariai kainuotų apie 15 mln. eurų.
Lingė: priemonė padėtų spręsti ir diskriminacijos problemą
Savo ruožtu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad kol kas galutinio projekto dar nėra įvertinęs, tačiau teigė, kad išmoka yra tikslinga.
„Pradžioje tai padėtų spręsti diskriminacijos problemą – ji atsirado, nes yra vieniši asmenys ir našlio statusą įgiję asmenys. Paramos prasme šių žmonių statusai skiriasi: vieni pretenduoja į tam tikrą išmokos dalį, kas dabar sudaro apie 28 eurus, o kiti paramos neturi. Matyt, jų nei poreikiai sumažėję, nei gyvenimo sąlygos skirtingos“, – pastebėjo komiteto pirmininkas.
Skiriant vienišų asmenų pensiją, būtų sprendžiamas ir, kaip pažymėjo M. Lingė, požiūrio į žmogų klausimas.
„Jų situacija praktiškai identiška ir vienoda. Antras momentas – žiūrint į abi kategorijas, yra vyresnių vienišų žmonių skurdo problema. Ji labai didelė, nustatyta, kad šioje grupėje siekia virš 40 proc. Šiaip senjorai yra tie, kurių bendrai apie 30 proc. patiria skurdą. Vienišiems asmenims skurdo rizika dar didesnė ir tas tikslingumas per įvairius amortizacinius mechanizmus ir per vienišo asmens pensiją galėtų padėti“, – kalbėjo M. Lingė.
Lazutka: priemonė yra pagrįsta, tačiau reikia galvoti ir apie saugiklius
Delfi dar kovo pradžioje kalbino ekonomistą, Vilniaus universiteto profesorių Romą Lazutką.
Jis, vertindamas Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, teigė, kad planuojamos įvesti vienišų asmenų pensijos yra gera bei svarbi priemonė, nors ir neįveiksianti ar stipriai nepadėsianti kovoti su skurdu, kaip to tikisi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
„Ši priemonė yra gana taikli, bet nebūtinai tai sumažins skurdo rizikos lygį iki 17 proc. Tos vienišų žmonių pensijos tokios mažos, kad pridėjus 11 proc. nuo vidutinės pensijos bus apie 40–45 eurus. Tiek pridėjus prie pensijos, tie žmonės nepakils aukščiau skurdo ribos. Jie ir liks žemiau ribos, bet priemonė, be jokios abejonės, yra pagrįsta – nepaisant to, jog tie žmonės toliau liks skurde, jis nebus toks atšiaurus, jiems bus kiek lengviau skursti. Paims tą 40 eurų, sumokės už šildymą ir iš pensijos liks pinigų kam nors kitam“, – pažymėjo R. Lazutka.
Ši nauja priemonė, pasak jo, būtų itin aktuali pensinio amžiaus vienišoms moterims, nes vyrų gyvenimo trukmė šalyje trumpesnė, o ir moterų pensija dažnai dėl gauto žemo atlyginimo yra maža.
„Vienišos dažniausiai lieka moterys, jos dabar gauna našlių pensiją, nes yra našlės, bet žinome, kad yra daug žmonių, kurie išsiskiria, sulaukia senatvės būdami vieni, nėra našliai, ir tada išmokos negauna“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Lazutkos teigimu, tokia išmoka padėtų ir išsiskyrusiems vienišiems senjorams.
„Vienišam žmogui daug sunkiau pragyventi, nes reikia mokėti už šildymą tiek pat – ar gyveni dviese, ar vienas“, – kalbėjo ekonomistas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad reikėtų nustatyti ir tam tikrus tokios išmokos priežiūros mechanizmus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo.
„Aišku, būtų dar geriau visiems pensijas sparčiau didinti ir tada būtų galima nediferencijuoti, nes dabar dėl vienišų asmenų pensijos atsiranda kritikos, kad pradės žmonės vyresniame amžiuje skirtis, jog gautų tą išmoką. Labai svarbu numatyti tam tikrus saugiklius, tarkime, kad pirmus trejus metus po skyrybų nemokės, jog nebūtų pagundos vien dėl to išsiskirti pensiniame amžiuje, tačiau čia sutvarkomi dalykai“, – patikino profesorius.
Apie tai kalbėdamas M. Lingė teigia, kad būtų linkęs pirmiausia pasitikėti žmonėmis ir tokių saugiklių reikalingumą vertinti jau skyrus pensijas.
„Jeigu matome, kad atsiranda įvairių piktnaudžiavimo atvejų, kurie matyti ryškiai ir yra įrodomi, turbūt būčiau linkęs spręsti tą klausimą tada jau skyrus pensijas. Daryti tokią prielaidą iš anksto, kad žmonės pradės fiktyvių dalykų imtis... Man norisi pasitikėti žmonėmis“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad galutiniame ministerijos projekte gali būti įvesti kai kurie techniniai saugikliai ar kitos panašios detalės.
Anot R. Lazutkos, taip pat vertėtų pasvarstyti, ar išmoka neturėtų priklausyti nuo gaunamos pensijos dydžio. Tačiau tai komplikuotų sistemą, didėtų administravimo našta.
Vis dėlto ekonomistas pasidžiaugė, kad anksčiau tokią priemonę siūliusių Seimo narių Gintarės Skaistės ir Lauryno Kasčiūno idėja nebuvo pamiršta.
„Pagirtina, kad jie vienišo asmens pensijos neužmiršo, aš atsimenu, kai Skaistė ir Kasčiūnas siūlė tai būdami opozicijoje, darė spaudos konferenciją. Jie neužmiršo, įrašė į priemonių planą. Manau, tai garbingo politikų elgesio pavyzdys“, – pridūrė R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė našlio pensija siekia 28 eurus, ją gauna apie 210 tūkst. našlių pensijų gavėjų.
Jeigu bus pritarta, nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti vienišo asmens išmoką įgytų dar daugiau nei 60 tūkst. asmenų. Nuo 2022 m. vienišo asmens išmoką ar našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.
