Lietuvis, kovojantis Ukrainoje: šis karas akivaizdžiai skiriasi nuo visų prieš tai vykusių karų, ypač vienu atžvilgiu

Ukrainoje kovojantis lietuvis Arūnas Kumpis neslepia – ką tik grįžo iš vienos karščiausių fronto zonų. Jo teigimu, pokyčiai kare akivaizdūs, o vis svarbesnę reikšmę jame įgyja įvairūs bepiločiai orlaiviai.

Su lietuviu, kariaujančiu Ukrainoje, kalbamės ne pirmą kartą. Truputį anksčiau A. Kumpis Delfi pasakojo apie sprendimą išvykti ginti broliškos šalies, kurią vėl 2022 metų vasarį žiauriai užpuolė Rusija. Pašnekovas taip pat pasidalino mintimis apie Lietuvos pasiruošimą gintis. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antrąją dienoraščio iš fronto tipo knygą pristatantis A. Kumpis prieš pat šventes Delfi papasakojo apie naujausias savo patirtis.

Situacija fronte

Kalbėdamasis su Delfi karys apžvelgė naujausią situaciją fronte, kuri, pasak jo, yra gana įtempta.

„Situacija gana dinamiška. Mano padalinys kaip tik gina vieną iš karščiausių fronto atkarpų – dengiame Avdijivkos dešinįjį flangą. Mūsų sektoriuje, taip pat kaip ir kairiau Avdijivkoje, vyksta nuolatiniai mūšiai. Taigi situacija gana įtempta“, – pokalbio metu teigė A. Kumpis.

Paklaustas, koks yra Ukrainos gynėjų aprūpinimas, pašnekovas tikino, jog kare niekas sklandžiai nevyksta. Visgi, lietuvis pokyčių pastebi.

„Klausimas tik tas – ko labiausiai trūksta ir kuriuo metu. Dabar jaučiamas labai stiprus artilerijos, amunicijos stygius. Nežinau, ar kovų specifika jau keičiasi kažkiek, ar dėl to stygiaus, bet artilerijos vis mažiau ir mažiau naudojama iš abiejų pusių.

Galiu daryti prielaidą, kad vis daugiau veiksmų pereina į orą, dronais. Na, arba tiesiog trūksta artilerijos, amunicijos abiejose pusėse“, – svarstė A. Kumpis.

Ukrainoje kovojantis Arūnas taip pat pabrėžė, jog pasikeitimų kare per beveik dvejus metus yra itin daug. Jis savo pavyzdžiu pasakojo, jog situacijos itin dinamiškos.

„Jeigu, pavyzdžiui, nebūni dvi savaites ir grįžti į frontą, matai, kad viskas pasikeitę. Aš pats asmeniškai pradėjau savo kovų kelią kaip žvalgas, tada buvau sprogmenų specialistas, o tada persikvalifikavau į prieštankinių priešlėktuvinių raketinių kompleksų operatorių. Paskui – į oro žvalgybos operatorių.

Dabar paskutines misijas darbavausi FPV atakos dronų komandoje. Iš pradžių – kaip inžinierius navigatorius. Paskutinėje misijoje – jau kaip antrasis pilotas: vykdžiau savarankiškus kovinius skrydžius. Net ir toks mano kelias rodo, kaip viskas dinamiška. Tu keiti savo specializacijas, priklausomai nuo to, kur koks poreikis“, – paaiškino karys.

A. Kumpio vertinimu, karas Ukrainoje vienareikšmiai tampa dronų karu – bepiločių naudojimo fronte skaičiai akivaizdžiai auga.

Bepiločių orlaivių tipai

Pastaruoju metu būtent dronus Ukrainoje valdęs lietuvis plačiau papasakojo apie šių įrenginių, kurie dengia skirtingus fronto ruožus, klasifikaciją.

Pirmoji grupė – tolimosios žvalgybos bepiločiai orlaiviai, galintys skristi iki 100 kilometrų ir išbūti ore iki 3 valandų.

Antroji grupė – artimosios žvalgybos dronai. Jie ore išbūna iki 30 minučių ir skrenda iki 15 kilometrų. Šių bepiločių užduotis – stebėti atsakomybės zoną: jie ieško taikinių, koreguoja artilerijos ir minosvaidžių ugnį, lydi šturmo grupes.

Trečioji grupė – sunkieji dronai. Jie gali nešti apie 10 kilogramų svorį ir skraido išskirtinai naktimis, nes yra dideli ir triukšmingi. Šiais dronais mėtomi sprogmenys ant taikinių, minuojami priešo logistikos keliai.

„O visiška žvaigždė šiame „vakarėlyje“ yra ketvirtoji grupė – FVP dronai kamikadzės. Jie skrenda tik į vieną pusę ir neša iki 2,5 kilogramų įvairaus tipo sprogmenų. <...>. Vieni naikina tankus ir šarvuotąją techniką, kiti – gyvąją jėgą, taip pat bunkerius ir įtvirtinimus. Jų kaina yra apie 500 eurų“, – pasakojo A. Kumpis.

Nors agresorėje Rusijoje dronų tiekimas vykdomas valstybiniu lygmeniu, Ukrainoje tai, anot pašnekovo, veikia labiau savanorišku pagrindu.

„Daugelis gerų iniciatyvų vykdomos savanorišku pagrindu, nes kariuomenė yra inercinė struktūra, ir kol tie visi mechanizmai įsisiūbuoja, užsiveda, tai trunka labai daug laiko“, – akcentavo A. Kumpis.

Skaudūs padariniai

Ukrainoje kariaujantis lietuvis kalbėjo, jog sąlygos kare palaužia ir stipriausią žmogų, todėl būtina karių kaita, kad kiti galėtų tinkamai pailsėti. Pats pašnekovas kelias dienas prieš interviu vis dar gydėsi rimtą peršalimą – fronte šaltuoju sezonu kariams tenka kovoti nuolatinio peršalimo ir pervargimo sąlygomis, o dažniau rotuotis neretai galimybių nebūna. Tad nuolat sirgdamas tiesiog turi tęsti kovas.

„Aš pagal save galiu spręsti, kad dveji metai streso, prastų buitinių sąlygų, prasto maisto, bunkerių, apkasų, tranšėjų, rūsių, nešildomų patalpų duoda savo. Jeigu tu ir manai, kad turi geležinį organizmą, tai per dvejus metus jis vis tiek pradeda lūžinėti.

Kariams reikia pamainos, reikia pailsėti. Nekalbant apie tai, kad prasideda žiemos sezonas, žmonės pradeda sirgti. O pozicijas reikia laikyti. Bendras pervargimas, žmonių stygius yra natūralus“, – Delfi sakė A. Kumpis.

Ar Lietuva išmoko pamokas?

Prieš kelis mėnesius A. Kumpis Delfi sakė, jog jam susidaro įspūdis, kad Lietuva kariauti nesiruošia. Jis tada kalbėjo, jog mūsų šalis neatsižvelgia į Ukrainos pamokas ir patirtis. Šį kartą Delfi A. Kumpis pripažino pokyčių iki šiol nematąs.

„Aš dabar jau baigiau su tais pasakojimais, nes matau, kad nuo pasakojimų niekas nesikeičia. Čia kaip vyrai prie alaus bokalo pašnekėjo, palinksėjo galvomis, išsiskirstė ir toliau nieko nevyksta.

Kai aš išgirsiu, kad kariuomenė ėmė keisti struktūrą, įvedamos dronų kuopos ar padaliniai, yra apmokomi žmonės, pratybose keičiami planai, įtraukiant veiksmus su įvairių tipų bepiločiais orlaiviais, tada pasakysiu, kad kažkas yra išmokta.

Arba kai, važiuodamas link Baltarusijos, pamatysiu, kad šalia kelių, kuriais gali pajudėti ir greičiausiai pajudės priešo technika, nes dažniausiai judama keliais, o ne laukais ir pelkėmis, pradėti įrenginėti gynybiniai įtvirtinimai, tada galėsiu teigti, jog pamokos išmoktos ir kažkas yra daroma. Kol kas – nulis“, – pridūrė A. Kumpis.

Lietuvis pristatė ir savo antrąją knygą „Ukrainos karo audrose“, parašytą dienoraščio stiliumi, kurioje – realūs jo patirti išgyvenimai, mintys, liudijimai. Pirmąją knygą A. Kumpis parašė pernai, joje buvo pasakojimai iš pirmųjų metų Ukrainos fronte praleistų metų, naujoje knygoje – šių metų patirtys.