Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė, kad nepanaudotos išmokos vaikams bus atiduotos socialiai remtiniems žmonėms. Taip pat nemažai pinigų bus sutaupyta uždarant pustuštes mokyklas.
Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo sutaupyta 12 mln. litų
Prieš keletą dienų valdžia nutarė šių metų biudžete numatytas išmokas vaikams sumažinti 12 mln. litų ir šiuos pinigus skirti socialinėms išmokoms bei kompensacijoms mokėti. Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, kalbama apie išmokas, mokamas pagal Išmokų vaikams įstatymą – mėnesines išmokas bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt), t. y. kasmet mokamus 52 Lt, bei vienkartinę išmoką vaikui.
Toks sprendimas, kuriam jau pritarė ir Vyriausybė, esą leistų vykdyti įsipareigojimus rugsėjo mėnesį. Mat pirmąjį pusmetį savivaldybės socialinėms pašalpoms, būsto šildymo kompensacijoms jau panaudojo 448,6 mln. litų, arba 68,3 proc. visų tam skirtų lėšų, ir dalis jų jau rugsėjo mėnesį gali pritrūkti lėšų. Tuo tarpu vaikų išmokoms, Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį pusmetį panaudota 115,942 mln. litų, arba 46,3 proc. visų tam šiemet numatytų lėšų.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog kalbama apie lėšų perskirstymą tarp dviejų programų, perkeliant lėšas iš vienos programos į kitą, t. y. iš tos, kurioje buvo sutaupyta, į kitą programą, kad netrūktų lėšų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms. Išmokų dydžiai tikrai nesikeičia, visi, kam pagal įstatymą priklauso išmokos, jas ir toliau gaus bei tokio pat dydžio. Sutaupymas atsirado tiesiog sumažėjus pačių vaikų skaičiui. Vertinant pirmus šių metų ir praėjusių metų pusmečius, matomas išmokų vaikams gavėjų skaičiaus mažėjimas (dėl mažėjančio gimstamumo, emigracijos ir kt.), tad išmokoms mokėti panaudota mažiau lėšų nei buvo planuota.
Taigi minėtas lėšų perskirstymas siūlomas planuojant efektyvų lėšų panaudojimą, įvertinus pirmojo pusmečio rezultatus – atsiradusį lėšų perteklių perkeliant ten, kur jų galimai, prognozuojant artėjančią šaltą žiemą bei aukštas šildymo kainas, gali pritrūkti“, - teigė SADM atstovai.
Daugėja užsienyje gimusių kūdikių
2011 m. Lietuvoje gimė 34,4 tūkst. kūdikių, tai 1,2 tūkst. mažiau nei 2010 m., o 1000 gyventojų teko 10,7 gimusiojo (2010 m. – 10,8). Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2011 m. buvo 1,55 (2007 m. – 1,35). Didžioji dauguma kūdikių (28,9 tūkst., arba 84,1 proc. visų gimusiųjų) gimė Lietuvoje. Užsienio šalyse gimė 5,5 tūkst. (15,9 proc.) visų gimusių kūdikių, beveik pusė iš jų – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje – 15 procentų, Norvegijoje – 8 procentai. 2007 m. gimusieji užsienio šalyse sudarė 9,2 procento (beveik 3 tūkst. vaikų).
Vadinamieji „vaiko pinigai“ šiuo metu mokami vaikams iki 7 metų amžiaus, kurių šeima atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Jeigu vaikas auga daugiavaikėje šeimoje, auginančioje 3 ir daugiau vaikų, šią išmoką jis gauna iki 18 metų.
Beje, tai ne pirmas valstybės bandymas taupyti vaikų sąskaita, tik ankstesni atvejai buvo drastiškesni. Praėjusių metų pabaigoje, siekiant 4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, SADM siūlė naikinti Vaikų išlaikymų, arba alimentų, fondą, kasmet remiantį 22 tūkst. paprastai vienišų mamų auginamų vaikų, kurių tėvai neprisideda prie jų išlaikymo. Taip valstybė tikėjosi sutaupyti 44 mln. litų, tačiau po ilgų diskusijų fondas nebuvo panaikintas.
Uždarytos 9 mokyklos
Šį rugsėjį mokyklos taip pat sulauks apie 20 tūkst. mažiau mokinių nei pernai. Iš viso jose mokysis apie 371 tūkst. vaikų. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiemet durų neatvers 9 mokyklos, tačiau švietimo profsąjungų atstovų manymu, iš tiesų tokių mokyklų turėtų būti daugiau.
Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus darbo netenka apie tūkstantį mokytojų. ŠMM skaičiavimais, mokinių skaičius mažės dar iki 2017-ųjų – tais metais Lietuvos mokyklose mokysis apie 300 tūkst. vaikų.