„Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Indėlis į ją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, ir nuo Prancūzijos bei sąjungininkų įsitraukimo į šią misiją ateityje“, – pridūrė jis.
Dalyvaudami operacijoje „Takuba“ Lietuvos kariai prisidėtų prie tarptautinės paramos vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.
Vasarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą su prašymu Lietuvai skirti karių šiai operacijai.
Krašto apsaugos ministras sakė, kad atsižvelgiant į Prancūzijos prašymą Lietuvai skirti logistinę paramą operacijai, Lietuva numato siųsti transporto orlaivį „Spartan“ su jį aptarnaujančiais kariais.
Pasak jo, orlaivis būtų dislokuojamas Nigeryje ir vykdytų užduotis Malyje.
„Tai labai ženkliai prisidėtų prie specialiųjų operacijų pajėgų, kurios ten yra šiuo metu Prancūzijos įvardijamos kaip pakankamos, operacijų sėkmės“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, tai būtų „stipri, ženkli, nors ir nemažai kainuojanti parama“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad parlamentui bus pateiktas tvirtinti iki 20 Lietuvos karių dalyvavimas operacijoje „Takuba“ 2022–2023 metais.
„Tai yra įsitraukimas į kovą su džihadistais“, – sakė politikas.
Pasak jo, įsitraukdama į šią operaciją Lietuva parodys, kad yra „ne tik saugumo importuotoja, bet ir saugumo eksportuotoja“.
Šiuo metu apie pusšimtį Lietuvos karių dalyvauja dviejose karinėse misijose Malyje ir vienoje misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje.