Įvesti nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė reaguodama į migrantų būrius kaimyninės Lenkijos pasienyje. Už tokį sprendimą 122 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusiųjų nebuvo. Tiesa, kaip vėliau žurnalistams paaiškino Remigijus Žemaitaitis, jis palaikė nepaprastosios padėties įvedimą, tačiau dėl įsivėlusios klaidos jo balsas buvo užskaitytas kaip prieš.
Klausimą Seimo nariams pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai tikiuosi supratingumo ir pritarimo šiam projektui“, – akcentavo ji.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad dalis ribojimų skiriama tiems migrantams, kurie jau pateko į Lietuvą ir yra apgyvendinti užsieniečių apgyvendinimo vietose.
„Čia didžiausias apribojimas, susijęs su galimybėmis naudotis ryšio ir interneto priemonėmis, kuriose mes matome nemažai žalingos informacijos, kuri skleidžiama ir tam tikrų veiksmų koordinavimą“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, nepaprastosios padėties metu būtų taikomi ribojimai patekti į ruožą, bet žmonėms, gyvenantiems minėtoje zonoje, pasak jos, jokie ribojimai taikomi nebūtų.
„Būtų draudžiama šiuo laikotarpiu persikelti gyventi į pasienio ruožą, nes tokia situacija reikalauja, kad tokie sprendimai būtų atidedami ramesniems laikams. Kitas ribojimas, kuris būtų taikomas taip pat ir mūsų piliečiams, tai būtų organizuoti ir rinktis į susirinkimus toje teritorijoje“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė teigė, kad žmonėms, įstrigusiems pasienyje, yra suteikiama pagalba, įvertinus jų padėtį.
„Kartais vaikai yra nuaunami tyčia, įsidedant batus į savo bagažo maišą. Kartais tiems vaikams yra (...) cigarečių dūmais bandoma organizuoti ašaras. Reikia suprasti, kad vyksta ne tik sudėtingas fizinis procesas, bet ir nemenkas nervų karas bei psichologinė didžiulė įtampa. Tikrais pasiklaiunu pareigūnų profesionalumu ir gebėjimų situaciją įvertinti“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Ji patikino, kad ruože noritys dirbti žurnalistai tiesiog galės gauti VSAT leidimus.
LLRA kilo klausimų dėl praktinių gyvenimo aspektų pasienio savivaldybėse
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovėms Seime buvo neramu dėl praktinių gyvenimo aspektų pasienio savivaldybėse.
„Jau klausia mokytojai, kurie atvyksta iš Vilniaus miesto ar kitur dirbti į mokyklas, kurios yra pasienio ruože, arba ten, tarkime, rangovas vykdo darbus. Reikia numatyti išimtis ir tokiems žmonėms, kad nenutrūktų visi procesai. Antras dalykas, noriu patikslinti dėl susirinkimų draudimo tose teritorijose, nes tai – visas Šalčininkų miestas su tūkstančiais žmonių. Kultūriniai, turizmo, sporto renginiai, – kaip jie bus reglamentuoti?“, – klausė Rita Tamašunienė.
Ministrė pirmininkė paaiškino, kad draudimas rinktis į susirinkimus remtųsi Susirinkimo įstatymo nuostatomis, tad žmonės neturėtų bijoti, kad, pavyzdžiui, jie neteks galimybės susirinkti į gimtadienį.
„Dabar kalbant apie atvykimą į pasienio ruožo teritoriją, tai juk yra labai aiškiai parašyta, kad pagrįstomis aplinkybėmis tokiems asmenims bus suteiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas, ir tie žmonės puikiausiai galės vykdyti savo darbą ir funkcijas“, – paaiškino I. Šimonytė.
Parlamentarė Beata Petkevič perdavė pasienio regiono gyventojų nerimą dėl to, kaip jie galės judėti nepaprastosios padėties metu.
„Žmonės, kurie atvyksta dirbti darbo ar dėl kitokių priežasčių, manau, kad be problemų tą klausimą išspręs su Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – į Seimo narės klausimą atsakė premjerė.
Ji paaiškino, kad pasienio regionų gyventojai galės judėti taip, kaip jie ir iki šiol judėjo.
Po mėnesio situaciją vėl vertins Seimas
Konservatoriui Kęstučiui Masiuliui kilo klausimas, kodėl nepaprastąją padėtį siūloma įvesti tik mėnesiui.
„Čia yra numatytas vieno mėnesio terminas, kaip mes matome šitą situaciją su nelegaliais migrantais tik eskaluojasi. (…) Čia tęsis ilgiau. Gal reikėjo ilgesnio termino“, – klausė K. Masiulis.
Premjerė aiškino, kad situacija yra labai delikati, ir taikant šį instrumentą reikalinga Seimo priežiūra.
„Tiesą sakant, nepaprastoji padėtis yra instrumentas, kuris dar nebuvo mūsų atkurtos nepriklausomos valstybės praktikoje išbandytas pagal šituos algoritmus. Negalima sakyti, kad situacija su nelegalia migracija visą laiką vystėsi kažkokia labai aiškia trajektorija. Todėl, kad buvo didesnė įtampa po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, vėliau sėkmingų mūsų ir ES institucijų pastangų dėka pavyko gana stipriai srautą sumažinti.
Režimui užtruko naujo srauto paieškos, (…) dabar jau matome naują epizodą, kai daug žmonių koncentruojasi labai mažame žemės plote. Spėlioti, manau, neverta, (…) turime būti pasirengę viskam. Tačiau, kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, todėl yra teikiamas siūlymas, kad šita padėtis būtų nustatyta mėnesiui“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, po mėnesio Seimas vertins situaciją, kaip ji klostysis, „ir spręs gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kažkokių kitų sprendimų“.
Visgi net ir opozicijai pritariant nutarimui, aštrių strėlių neišvengta. Parlamentarui Kęstučiui Masiuliui replikavus į šaukiančio Petro Gražulio elgesį žodžiais „šunys loja, karavanas eina“, jis kelių kolegų buvo paragintas nebekiršinti parlamento.
Vėliau pats K. Masiulis atsiprašė už įsikarščiavus pasakytus žodžius.
Seimo narys Vytautas Bakas nuogąstavo, kad tokiu nutarimu siena uždaroma aklinai ir užveriamas kelias į šalį patekti pažeidžiamiems asmenims, kuriems gresia pavojus.
Jis taip pat pasiūlė suderinti žmogaus teisių klausimus ir nacionalinio saugumo užtikrinimą: ragino leisti nevyriausybinėms organizacijoms teikti pagalbą migrantams, apgyvendinimo vietose gyvenantiems žmonėms neapriboti komunikacinių įrenginių naudojimo.
„Ten yra gyvi žmonės miškuose, aš pats mačiau. Tikėjausi, kad mūsų siūlymu dėka galėsime sutarti, kad ne žmogus yra problema, o Lukašenka yra problema“, – antrindamas V. Bakui sakė parlamentaras Tomas Tomilinas.
Jis kalbėjo apie tai, kad net nusikaltęs žmogus privalo sulaukti pagarbos ir išlaikyti orumą.
„Humanizuoti tą politiką mes privalome, jei norime stipriai skirtis nuo to, ką vadiname Rytų ir Rusijos tipo sistemomis“, – akcentavo T. Tomilinas.
Prezidentas pritaria: padėtis vis labiau kaista
Paramą tokiam sprendimui antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas minėtame ruože yra tinkamas atsakas į Baltarusijos režimo veiksmus.
„Jis apribos galimybes vykdyti prieš mus koordinuotą ataką ir toliau vykdyti nelegalią migraciją, ir jis tik minimaliai palies mūsų žmonių teises bei laisves. Turime daryti viską, kad tai nebūtų tik Lietuvos ir Lenkijos problena – tai yra visos ES problema“, – po susitikimo su ministre pirmininke sakė šalies vadovas.
Premjerė I. Šimonytė antradienį ryte Seime paaiškino, kodėl Vyriausybės pateiktame projekte dėl nepaprastosios padėties įvedimo yra numatyti kai kurie ribojimai.
„Vertindamos riziką institucijos, kurios atsakingos už situacijos valdymą, siūlo sprendimus, kurie būtų svarbūs tam, kad situacija būtų valdoma geriau. Ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo yra reikalingas tam atvejui, jei būtų didesnis srautas žmonių įvairesnėse vietose ir kad ir kiek mes stiprinsime pajėgas, vis tiek siena yra labai ilga bei pajėgos visais atvejais bus ribotos.
Dėl to specialaus režimo reikia platesniame ruože nei kad yra nustatyta“, – Seime antradienį paaiškino premjerė.
Jos teigimu, migrantų veiksmai prie sienos ir apgyvendinimo centruose yra koordinuojami.
„Siūlymas yra, kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, kad būtų komunikuojama iš esmės su valstybės institucijomis tol, kol žmogus yra čia, kol svarstomas jo prieglobsčio prašymas ar yra kiti praktiniai poreikiai, bet kitoms reikmėms ne“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat akcentavo, kad būtų ribojamas įvažiavimas į nepaprastosios padėties teritoriją galimiems pavežėjams ar kontrabandininkams.
„Siūlymai parengti remiantis tuo, ką indikavo mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos“, – sakė premjerė.
Įsigaliotų nuo vidurnakčio
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame dokumente numatyta įvesti nepaprastąją padėtį nuo trečiadienio – lapkričio 10 dienos vidurnakčio. Toks režimas truks vieną mėnesį.
Nepaprastoji padėtis skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat – užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) bei 200 metrų aplink juos.
Institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, kuri imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti, yra Vidaus reikalų ministerija.
Apie padėtį pasienyje premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Pirmiausia buvo kalba apie sankcijas. Taip pat buvo kalba ir apie darbą su kilmės šalimis. Komisijos pirmininkė delegavo ten savo pavaduotoją, kuris artimiausiomis dienomis turėtų išvykti į Artimuosius Rytus“, – komentuodama pokalbį žurnalistams antradienį Seime sakė premjerė.
