Viena iš mamų – Jolanta Vaitiekūnienė – pasakojo, kad 2016 metais ji suprato, jog jai reikia pagalbos bei susirasti kitus LGBT vaikų tėvus. Nuvykusi į konferenciją kitoje šalyje, kaip pasakojo Jolanta, ji suprato, kad Lietuvoje reikia tokios organizacijos.
„Mus vienija bendras tikslas – padėti LGBTQ+ žmonėms, keisti visuomenės požiūrį“, – sakė kita organizacijos steigėja Lina Plieniūtė, pakvietusi prie bendraminčių jungtis ir kitus LGBTQ+ asmenų artimuosius.
„Mūsų neremia jokia politinė jėga, nes mes būsime atvira organizacija, patys palaikysime tuos, kurie siekia tų pačių tikslų“, – akcentavo ji.
Konferencijoje buvo pristatoma, kad organizacija sieks emociškai padėti LGBTQ asmenims ir jų artimiesiems.
„Taip pat mes užsiimsime švietėjiška edukacine veikla, kurios tikslas bus padėti Lietuvos gyventojams gauti tikslią, objektyvią, moksliškai pagrįstą informaciją apie LGBT žmones, nesivadovauti jokiomis nuogirdomis ir baimių padiktuotomis nuostatomis. Norime didinti supratimą visuomenėje LGBT klausimais, kad mažintume tą esamą priešpriešą“, – pasakojo L. Plieniūtė.
Viena iš organizacijos steigėjų Rasa Račienė teigė, kad LGBT asmenims itin svarbu, kad juos priimtų tėvai ir kad jie nebijotų apie tai pasisakyti.
„Tai dar yra Lietuvoje norma, mes stengsimės visomis jėgomis, kad pirmiausia mūsų žodis pasiektų ne politikus, bet būtent šeimas ir tėvus“, – sakė R. Račienė.
Ši mama, išplatinusi laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriuo ragino jį palaikyti Partnerystės įstatymą, pirmadienį buvo susitikusi su šalies vadovu pokalbiui. R. Račienės teigimu, organizacija sieks susitikti su įvairiomis visuomenės grupėmis.
„Įskaitant ir politikus. Yra planų važiuoti į regionus, susitikti ten su bendruomenėmis, gal per bibliotekas. Žiūrėsime, kiek mums pavyks“, – kalbėjo R. Račienė.
Savo ruožtu panevėžietė Jolanta sakė suprantanti, kad tai yra atsakingas žingsnis, nes liečia šeimą, artimuosius.
„Man svarbiausia, kad galbūt mažės nepilnamečių vaikų savižudybių. Čia yra pagrindinis skausmas. Mūsų vaikai žudosi, nes jie girdi aplinką, girdi tėvus ir tiesiog neištveria tos homofobijos bei palūžta. Čia yra faktai“, – sakė ji.
Jolanta pasakojo, kad bendravimas su kitais LGBT vaikų tėvais suteikia jai saugumo.
„Aš gyvenu ne Vilniuje. Aplinkoje yra visokių žmonių su visokiais supratimais. Aš visam Panevėžiui negaliu išaiškinti“, – pripažino ji.
„Turint tokį vaiką, atsiranda dar tokios šakos giminėje – giminaičiai nepriima. Atsibarsto ta mano tikroji giminė ir aplinka. Man, kaip mamai, tai yra labai skaudu“, – sakė Jolanta.
R. Račienė akcentavo, kad organizacija yra pasiryžusi taikiai spręsti LGBTQ+ bendruomenės problemas, o ne kovoti prieš kitus.
„Jūs iš mūsų neišgirsite purvo. Mes ne dėl to atėjome, kad kažką apdergtume. Mes stovime už savo, už kitus vaikus. Mūsų tikslas yra taikiai, kultūringai parodyti Lietuvai, kad visi žmonės verti visų lygių teisių“, – pabrėžė ji.
L. Plieniūtė sakė, kad vienas iš pirmųjų organizacijos planų yra susitikti su Partnerystės įstatymo rengėjais, susipažinti su šiuo projektu.
„Tuo pačiu ir su visuomene. Viskas viename lygmenyje turės vykti, norisi, kad kuo daugiau šeimų atsivertų ir nebijotų“, – teigė ji.
„Aš įsipareigoju stovėti, bet ne kovoti nei su pasauliu, nei su kitaip manančiais. Mes neturime laiko kovoti, mums reikia atstovėti“, – pridūrė J. Vaitiekūnienė.
