SADM dar kovą pristatė siūlymus dėl to, kaip reikėtų taisyti pensijų kaupimo II pakopoje tvarką: atsisakiusieji dalyvauti II pakopos pensijų kaupime pakartotinai automatiškai į sistemą būtų įtraukiami tik vieną kartą, sustabdžiusiems dalyvavimą įtraukimas nebūtų kartojamas; naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime – atsisakius kaupimo būtų galima susigrąžinti įmokas; sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę, atitinkamai privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5 403–10 806 eurus nebeliktų.
Tačiau šie siūlymai nei Vyriausybei, nei Seimui iki šiol nebuvo pateikti.
SADM nurodė, jog tai darys, kai Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės 39 Seimo opozicinių frakcijų narių kreipimąsi, susijusį su pensijų kaupimo tvarka.
„Kadangi šiuo metu yra pateiktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl kelių svarbiausių pensijų kaupimo sistemos aspektų (negalimybės nutraukti pensijų kaupimo sutartį bet kada, išmokų rūšies nustatymo pagal sukauptą sumą), siūlymai dėl kaupimo Vyriausybei ir Seimui bus teikiami po Konstitucinio Teismo sprendimo“, – Delfi teigė ministerijos Komunikacijos skyrius.
KT nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį, taip pat nagrinės, ar Konstituciją atitinka įstatymo nuostata, kad pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos, kurios nustatomos atsižvelgiant į jų sukauptą pensiją.
Ministerija laukia, opozicijos iniciatyvos atmetamos
Seimo narių prašymą KT priėmė tirti balandžio 13-ąją.
2022 metų duomenimis, vidutinė konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimo trukmė buvo 432 dienos.
Tuo remiantis, tikėtina, kad KT išaiškinimą dėl pensijų kaupimo tvarkos pateiks tik kitais metais ir – atitinkamai – tik kitais metais SADM Vyriausybei ir Seimui pateiks minėtus II pensijų pakopos pakeitimus.
Kol ministerija laukia, iniciatyvos keisti pensijų kaupimo II pakopoje tvarką imasi Seimo opozicionieriai. Tiesa, valdantieji, turėdami kitokį matymą, jų pataisas blokuoja.
Seimas 2022 metų gegužės 19-ąją per pateikimą atmetė Seimo socialdemokrato Gintauto Palucko pristatytas pataisas, kuriomis siūlyta atsisakyti įtraukimo į II pakopos pensijų fondus, taip pat siūlyta didinti vertes, iki kurių asmenys savo sukauptas lėšas galėtų atsiimti vienkartine išmoka, bei didinti sumą, nuo kurios reikėtų įsigyti anuitetą.
G. Pakuckas vėliau tokias pačias pataisas registravo dar kartą.
Seimas kovo 30-ąją per pateikimą atmetė ir „valstiečių“ pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti tik savanorišką kaupimą II pakopos pensijų fonduose, leisti neribotam laikui ir neribotą kiekį kartų stabdyti kaupimą, leisti pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos paskyrimo laiką ir būdą.
Seimas birželio 22-ąją per pateikimą, nors ir su galimybe tobulinti, atmetė „darbiečių“ pataisas, kuriomis siūlyta leisti pensijų fondų dalyviams patiems pasirinkti gaunamą pensijų išmokos rūšį nepriklausomai nuo sukaupto turto, kas reikštų, jog visi pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartinę išmoką ir nebedalyvauti pensijų kaupime.
Nagienė: pakeitimus dar įmanoma priimti
Kai kurių opozicionierių, pavyzdžiui, demokratų, registruotų iniciatyvų parlamentas iki šiol neapsvarstė.
Delfi kalbinta Seimo demokratė Laima Nagienė tikino, jog frakcija, matydama, kaip valdantieji atmetinėja kitų kolegų Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, nenorėjo į parlamento salę nešti ir savų.
„Seimo salėje dauguma būtų prametusi ir nepraleidusi pakeitimo“, – vertino ji ir tikino, jog demokratai svarsto registruoti dar vienas pataisas.
„Vis tiek rudens sesijoje reikia, kad eitų pateikimas“, – kalbėjo L. Nagienė.
Demokratai, anot jos, svarsto siūlyti naikinti valstybės paskatą, suteikiamą kaupiantiems II pakopoje.
SADM, kuri iki šiol neregistravo savo siūlymų dėl pensijų kaupimo II pakopoje, laikyseną L. Nagienė teigė vertinanti blogai.
„Tai yra blogai. Yra didelis žmonių nepasitikėjimas vien dėl to, kad jie negali atgauti [sukauptų lėšų]. Kai kas nepasirašė sutarčių vien dėl to, kad, tikriausiai, laukia įstatymo pataisų, kad galėtų gauti vienkartines išmokas“, – svarstė L. Nagienė.
Kita vertus, ji leido suprasti nepraradusi vilties, kad kaupimo II pakopoje tvarka bus pakeista dar šioje Seimo kadencijoje.
„Jeigu Konstitucinis Teismas pasisakys dėl to, ko mes prašėm, tada, aš manau, yra įmanoma“, – vertino L. Nagienė.
Kačinskaitė-Urbonienė: neabejoju, kad tvarka nebus pakeista
Savo ruožtu Delfi kalbinta Seimo darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė buvo skeptiška: jos įsitikinimu, šioje Seimo kadencijoje pakeitimai dėl pensijų kaupimo nebus priimti.
„Aš net neabejoju, kad tvarka nė kiek nebus pakeista vadovaujant konservatoriams, nes jų laikysena yra labai aiški – tempti gumą ir neleisti daryti pokyčio šioje srityje“, – komentavo parlamentarė.
SADM laikyseną ji teigė vertinanti kaip nenorą girdėti Lietuvos žmonių.
„Seimo nariai gauna labai daug laiškų, žmonių skundų, pasipiktinimų apie esamą tvarką, apie tai, kaip, jų manymu, neefektyviai jų ir valstybės pinigais naudojasi privatūs fondai, ir kaip jie norėtų keisti tą tvarką. Ir tas balsas, bent jau opozicijos ausimis, yra tikrai girdimas, o valdantieji, aš manau, kad nenori priiminėti jokių sprendimų, pataikauja privatiems pensijų fondams, ir prisidengdami Konstitucinio Teismo sprendimo laukimu, tempia kaip įmanydami gumą. O tas gumos čia ne tiek ir daug liko – vieneri metai“, – dėstė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Džiugelis: diskusijos – tik sulaukus KT išaiškinimo
Delfi kalbinto Seimo konservatoriaus Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio nuomone, KT sprendimo dėl pensijų kaupimo tvarkos palaukti verta nepaisant to, jog laukti gali tekti ilgai.
„Pirmiausia – Konstitucinio Teismo išvada, tuomet – diskusija parlamente. Ir nepaisant to, kokia būtų Konstitucinio Teismo išvada, kviesčiau kolegas pritarti visoms pataisoms pirminiame etape, ir Socialinių reikalų ir darbo komitete turėtume išsamią diskusiją su ekspertais, ekonomistais ir pensijų fondų dalyviais“, – dėstė J. Džiugelis.
„Aš tikrai norėčiau, kad Konstitucinis Teismas apsvarstytų paklausimą kaip įmanoma greičiau, bet, kada tai bus, klausimas ne man, o Konstituciniam Teismui.
Bet kokiu atveju, ko gero, kadangi tas pasikreipimas yra, verta būtų sulaukti sprendimo, nes dažniausiai pasikreipimai į Konstitucinį Teismą ir būna naudojami opozicijos siekiant kai kuriuos įstatymų projektus arba priimti, arba panaikinti, arba pakeisti. Šiuo atveju, opozicija, turbūt, paskubėjo su pačiu kreipimusi, bet visgi turi būti tam tikras nuoseklumas“, – vertino J. Džiugelis ir nesiėmė prognozuoti, ar šioje Seimo kadencijoje dar bus suspėta priimti pensijų kaupimo tvarkos pakeitimus.
Birželio 14–29 dienomis LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad asmenims, kurie nori pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, turėtų būti leidžiama tai padaryti su visais jų sukauptais pinigais.
Tokie rezultatai, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, rodo poreikį koreguoti sistemą ir užtikrinti daugiau galimybių pasitraukti iš jos. Pasak Seimo pirmininkės, parlamentas būtinai aptars pensijų kaupimo sistemos keitimą rudens sesijos metu.
