G. Landsbergis sakė, kad nenorėtų matyti ateinančių prezidento rinkimų, kuriuose kandidatai kalbėtų apie klausimus, kurie yra ne šių dienų strateginės svarbos klausimai, arba prezidentams nepasiekiami „gerovių klausimai“.
Anot jo, reikia kalbėti apie tai, kad būtume saugūs dešimtmečiais.
„Mūsų uždavinys yra kelti gal kartais nepopuliarius, kainuojančius reitingų, bet tuos klausimus, be kurių valstybė neišlieka saugi“, – sakė jis.
Kas bus po karo?
TS-LKD pirmininkas posėdyje kalbėjo, kad prieš vasarą įvyksiantį NATO valstybių vadovų susitikimą Vilniuje daug kalbama apie gatvių sutvarkymą ir panašius dalykus.
„Bet kas kartais pabėga nuo antraščių, aktualijų ir diskusijų, tai politinė dalis. Kas vyksta politiniame lauke prieš renginį“, – sakė jis.
G. Landsbergis akcentavo, kad svarbus klausimas yra tas, kas bus su Ukraina po karo.
„Lietuva labai didžiuojasi tuo, kad palaiko prezidento Zelenskio poziciją, jog pergalė Ukrainai tai yra visos teritorijos išvadavimas. Dažnai esu klausiamas, ar jūs manote, kad ir Krymo. Taip, ir Krymo“, – kalbėjo jis.
Politikas pabrėžė, kad visos teritorijos išvadavimas siejasi ne tik su kariniu Rusijos pralaimėjimu, bet ir politiniu Rusijos pralaimėjimu.
„Mums Lietuvoje yra ganėtinai aišku ir ukrainiečiai tą supranta taip pat gerai kaip ir mes, kad karo apibendrinimas bus politinis. Ir jeigu Rusija galės karą apibendrinti politiškai kaip kažkokią pergalę, visi supranta, kad tai bus tik pasiruošimas naujam karui“, – kalbėjo jis.
TS-LKD pirmininkas sakė, kad situacija po karo yra keblesnė.
„Kaip laimėti taiką, kaip laimėti tą laikotarpį, kuris yra po karo pabaigos? Diskutuojame apie tai, kad Ukraina turi būti NATO nare. Ir ta diskusija yra labai sudėtinga“, – sakė jis, pabrėžęs, kad diskusija dėl Ukrainos tapimo ES nare yra dar sudėtingesnė.
Vakarai bijo tos dienos
G. Landsbergis kalbėjo, kad geopolitinis atsakymas, kokia bus diena po karo, yra dar sudėtingesnis.
„Vakarai nepaprastai bijo tos kitos dienos, pralaimėtos Rusijos, – teigė jis. – dažnai sulaukiu klausimų, kokia ta Rusija bus, ar ji bus suskilusi, ar ji bus suirutėje, ar bus chaose, kaip mes tą chaosą turėtume valdyti ir taip toliau. Man tai skamba kaip lygiai ta pati diskusija, kurioje kai kurie čia esantys kolegos prisimena iš 1991 metų (…) Kai buvo sakoma, ar galime įsivaizduoti pasaulį su žlugusia Sovietų sąjunga“, – sakė jis.
Politikas akcentavo, kad mes šiandien drąsiai galime sakyti, kad nebijome „dienos po“, kuri reikš Rusijos pralaimėjimą. „Mums ji nėra baisi, mes esame ten buvę“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis akcentavo, kad toks scenarijus būtų idealus, tačiau kvaila yra ruoštis geriausiam scenarijui.
„Gyvenimas labai retai atneša tik dovanas. Dėl to noriu užduoti klausimą pasvarstymui, kuris man daugiausiai kainuoja nemiegotų valandų, darbo valandų, tai ar mes esame pasiruošę neidealiam scenarijui, kai ginklai nustos šaudyti. Norėčiau turėti lengvesnį, aiškesnį atsakymą“, – kalbėjo jis.
Lietuva yra pavojingoje situacijoje
Politikas akcentavo, kad Lietuva yra pavojingoje situacijoje, kai iš vienos pusės stovi Kaliningradas, iš kitos – Baltarusija. G. Landsbergis klausė, ar mes nesame pametę grėsmės pojūčio.
„Kai pasako dabartinis Rusijos gynybos ministras, kad jis kelias brigadas, kurios yra prie Rytinio flango iš Rusijos pusės keis dešimtimis divizijų ir jeigu tai nėra teorija... Žmonės Rusijoje yra pigūs. Jei tai nėra pagrasinimas, kitoje pusėje mes turime Šaltojo karo laikų priešininką. Ir mes iš tikrųjų esame Vakarų Berlynas, kuris šiandien neturi Vakarų Berlyno brigados, neturi 90 tankų.. Galbūt – dar. Bet mūsų žinia yra vieninga ir aiški, kad tai yra būtina gyvybiškai, kad mes, mūsų vaikai, verslai, kurie čia įkurti, kad jie bus čia saugūs, kad gali planuoti čia savo gyvenimus ne iki rytojaus“, – sakė jis.
G. Landsbergis kėlė klausimą, ar mes nesusiginčijome siųsdami žinią savo partneriams, kodėl mums tai yra tiek svarbu.
„Ar nepradėjome savęs kaltinti, kad galbūt pasakėme kažkaip ne taip, ne tais žodžiais? Aš atsiprašau, bet karo akivaizdoje, tokio priešo akivaizdoje kartais galiu prarasti ir mandagumą. Dėl to, kad aš kalbu apie savo, jūsų vaikų gyvybes ir ateitį. Todėl atleiskite, jeigu kartais pasirenku griežtesnį žodį“, – sakė jis.
Anot politiko, kalbant apie tai, ko norime iš partnerių, reikia aiškiai pasakyti, ką mes patys padarysime dėl to, kad investuosime į infrastruktūrą tiek, kiek reikės, o jei reiks, skolinsimės.
„Kol kas to šiandien iki galo nematau, kaip ir nematau diskusijos apie šauktinius. Ji nepopuliari, tai leiskite man, kaip jau susitvarkiusiam su populiarumu žmogui, pakalbėti šia tema. Nei viena kita valstybė, kuri yra tokioje geopolitinėje situacijoje, neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės: Suomija, Izraelis, Pietų Korėja. labai sunkiai randu argumentus paaiškinti ten kolegoms, kodėl mes to neturime“, – sakė jis.
