„Subjektyvu gal kiek. Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti. Aš asmeniškai pats nesijaučiu labai atšalęs. Esu politikas, išrinktas su žmonių mandatu ir užsienio politiką matau per politinę prizmę. Manau, kad tai yra teisinga (...). Tad manęs savaime negąsdina vieno žmogaus darbas su kokia nors politine jėga. Ypač turint galvoje, kad asmenys, apie kuriuos kalbama, yra ir profesionalai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, prezidento išdėstyti argumentai, esą prieš skiriant politiką į ambasadoriaus postą turi praeiti tam tikras laikas, kelia klausimų ir tuo atžvilgiu, jog ir šiuo metu yra ambasadorių, kuriems būtų galima pritaikyti „politinio atšalimo“ reikalavimą.
„Dabar diplomatinėje tarnyboje ambasadorių yra, kuriems būtų galima pritaikyti taip pat tą pačią taisyklę. Turbūt niekas nesiruošia jų atšaukiti iš postų ir grąžinti į Lietuvą šiek tiek pasėdėti ant ledo“, – teigė konservatorių lyderis.
„Aš dedu visas pastangas, kad, nepaisant visų „atšalimų“ ir „atšilimų“, mes galėtume turėti asmenis, kurie vadovaus svarbiausioms Lietuvos ambasadoms“, – pridūrė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, ambasadorių skyrimas į Lietuvai strategiškai svarbiausių valstybių atstovybes, bent jau jo manymu, eina į pabaigą.
„Procesas, kurį aš ne kartą viešumoje esu minėjęs, vadinasi neskelbiamos derybos. Turime sutarti tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto, Vyriausybės ir prezidento, kad būtų rasti tinkamiausi kandidatai. Jeigu viena iš institucijų, kurios turi balsuoti ambasadoriaus skyrimo procese, kategoriškai atsisako tą ambasadorių skirti – tai tuomet yra ieškomas kitas asmuo.
Bent jau aš noriu tikėti, kad esame šio proceso pabaigoje. Toliau prasideda balsavimai, tada kreipiamasi į valstybę, prašant sutikimo, o sutikimą gavus iš tos valstybės, į kurią asmuo yra deleguojamas, – tuomet galima ir viešai Lietuvoje paskelbti, kas tas ambasadorius bus“, – sakė G. Landsbergis.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę R. Karoblis bei L. Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos. Taip pat kritikuota, kad Lietuva strategiškai svarbiose valstybėse, kaip JAV, ES, Vokietija kone pusmetį neturi savo atstovų.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
