Laidoje jis žurnalistui paaiškino, kad jo kalbėjimas apie galimą karo grėsmę yra paremtas tuo, kas matoma realiai vykstant „ant žemės“.
„Kariai yra vis dar telkiami – ir ne tik prie Ukrainos sienos, bet ir Baltarusijoje. Be karių taip pat yra ir įranga, ginkluotė, – viskas, ko reikia realiam karui“, – teigė G. Landsbergis.
Kartu jis pabrėžė tikįs, kad diplomatija dar gali nugalėti.
„Kaip matėme praeityje, net, jeigu ir karas prasideda, kartais diplomatinės pastangos tęsiasi“, – sakė G. Landsbergis.
Sako, kad Rusija siekia pakeisti regiono saugumo architektūrą
Kartu jis sakė, kad kalbėdamas apie tai, kas vyksta, turi mintyje ir bendrai Baltijos regiono saugumą.
„Mes manome, kad mes esame kitokioje padėtyje nei tarkime buvome praėjusių metų spalį. (…) Vadinamosios pratybos Baltarusijoje, kur Baltarusijos ir Rusijos kariai treniruosis nuo vasario 10 dienos, tai daro poveikį mūsų saugumui. Jeigu kariai liks po vasario 20 dienos prie Lietuvos, Lenkijos sienos, tai sukurtų saugumo nepakankamumą mūsų regione.
Ir tai yra taip pat labai svarbus aspektas, į ką bando atkreipti dėmesį Baltijos šalių politikai, kad Rusija grasina ne tik Ukrainai, ji nori pakeisti viso regiono saugumo architektūrą, ir tai tiesiogiai veikia mus“, – sakė G. Landsbergis.
Jo nuomone, yra keli dalykai, ką šioje situacijoje pirmiausia reikia daryti.
„Pirmiausia, reikia siųsti paramą Ukrainai, ir ne tik žodžiais, ji turi būti reali ir praktinė. Tada mums reikia pastiprinti šalis, kurios turi saugumo deficitą. Mes manome, kad JAV būtent tai ir daro. Šalys, kurios yra labiausiai paveiktos, jos pirmiausia pastiprinamos. Mes tikimės, kad paskui bus ir Baltijos šalys.
Kai kalbame apie sankcijas, (…) jos turi būti nepakeliamos. (…) Visos galimybės turi būti ant stalo, nes mes nežinome, kokius konkrečius veiksmus Putinas yra numatęs“, – sakė G. Landsbergis.
Gali kilti klausimas dėl Baltarusijos suvereniteto
Lietuvos diplomatijos vadovas pastebėjo, kad daug kas Vakaruose galvoja, kad Baltarusija jau prarado savo suverenitetą. Bet jis atkreipė dėmesį, kad dar praėjusiais metais Baltarusijoje nebuvo nuolatinių Rusijos karinių bazių. Baltarusija išlaikė savo sienų kontrolę.
„Bet tai, ką mes matome dabar, tas karių telkimas yra toks didelis, kad jis keičia situaciją Baltarusijoje gana dramatiškai, ypač, jei matysime, kad tie kariai lieka. Klausimas yra ir bus iškeltas, ar Baltarusija vis dar yra suvereni šalis?“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie Ukrainos situaciją, jis yra įsitikinęs, kad ji turi visą potencialą apginti savo šalį ir savo teritoriją.
„Manau, kad šalis neturi pakankamai laiko ir resursų save apginkluoti. Tai yra pagrindinis dalykas, kuo turime pasirūpinti. Lietuva ir Baltijos šalys daro čia savo dalį. Žinome, kad negalime daug padaryti. Bet mes siunčiame signalą kitiems partneriams Vakaruose, kas turėtų būti padaryta“, – teigė G. Landsbergis.
Jis nesileido į diskusijas dėl Rusijos plėtojamo naratyvo, kad esą Ukrainos ginklavimas jai kelia grėsmę.
„Manau, kad mums reikėtų atskirti kelis dalykus, užtikrinimas to, kad žmonės galės apginti savo pačių šalį, nėra niekam grėsmė. (…) Aš manau, kas kelia grėsmę, tai yra Rusijos kariai, kurie jau yra prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos, manau, kad yra grėsminga – Krymo okupacija, manau, kad yra grėsminga kariai Padniestrieje, Abchazijoje, Osetijoje, dalyje Armėnijos. Šie dalykai kelia grėsmę stabilumui ir saugumui jau ilgą laiką. Nuo 2008 m., kai sienos pirmą kartą po labai ilgo laiko Europos regione buvo peržengtos , tas kelia grėsmę“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbos apie įtakos zonas
Lietuvos užsienio reikalų ministro vertinimu, V. Putinas bando susigrąžinti pasaulį net ne į devyniasdešimtuosius, bet į dar ankstesnius laikus, kai didžiosios jėgos dalinosi žemėlapį į savo įtakos zonas.
„Manau, kad tie laikai seniai pasibaigę. Turime būti tikri ir užtikrinti, kad šalys pačios rinksis savo saugumo galimybes. Tai nėra apie įtakos zonas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jo nuomone, kažkoks rimtas dialogas su Rusija galėtų prasidėti ta, kai ji išves karius iš Rytų Ukrainos, Krymo, Sakartvelo ir Moldovos teritorijų.
