G. Landsbergio matymu, Laisvės partija pakeitė savo nuomonę dėl ekonomikos gaivinimo plano „Nauja karta Lietuvai“, kai partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė balsavo prieš šio plano korekcijas, susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.
Tai, pasak politiko, susiję su artėjančiais rinkimais.
„Nuomonės pokytį mes fiksuojame kaip artėjančių rinkimų atbalsius. Būtų išties lūkestis, kad partijos, kurios nori būti matomos kaip atsakingos, ne populistinės politinės jėgos, apie savo įsipareigojimus ir sprendimus, kurių reikia Lietuvai, svarstytų tuomet, kai dokumentai pateikiami pirmoje stadijoje. Kai svarstomos Vyriausybės programos, prisiimami įsipareigojimai, yra teikiami ne vienas biudžetas, bet jau kelintas biudžetas, kuriuose yra didinamos išlaidos tų ministrų sritims. Tai ne populistiška yra tuomet sakyti, kad mes turime tam tikrų nuogąstavimų, kurie ilgainiui gali privesti prie mūsų susilaikymo paskutinėje stadijoje. Dabar taip nebuvo, jokių indikacijų nebuvo“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Buvo sutarta, sutikta, visos diskusijos vyko. Bet atėjus kažkokiam nominaliam rinkimų laikotarpiui, iki jo dar šiek tiek yra laiko, tada mes dedam ant stabdžių ir sakom, kad, štai, dabar išryškėjo visos problemos. Problemos, tiek sprendimo būdai, tiek diskusijos galimybės buvo, niekur nepasislėpė. Ir tai, kas dabar vyksta, iš esmės aš tai pavadinčiau populistiniu futbolu, kaip paspirti problemą kitai Vyriausybei.
Tas buvo daroma iki šiol, visos Vyriausybės iš esmės vengė, nenorėjo, apeidavo klausimus, apeidavo Europos Komisijos siūlymus, kurie tikrai ne pirmus metus mums duodami, nes tiesiog geriau to nespręsim. Geriau spręskim kokias nors kitas problemas, kurios labai ryškios, labai spalvingos, tokios akivaizdžiai matomos, ir tada visą kitą dėmesį nuimam. Tas buvo praeitoje Vyriausybėje, kai mes begalę laiko išleisdavom ginčydamiesi dėl alkoholio draudimų ar dėl kitokių dalykų. Dabar vėl panašiai vietoj to, kad spręstume tai, kas yra sisteminiai valstybės klausimai, kurių sprendimui reikia sutelkimo ir jie velkasi dešimtmečiais“, – dėstė politikas.
Paklaustas, ar koalicijos partnerius išvadino populistais, G. Landsbergis tikino, kad ne.
„Čia, turbūt, kiekvienas galime sau pats prisitaikyti kokią norime etiketę ir paaiškinti visuomenei, rinkėjams, kokie yra veiksmai. Aš tiesiog matau, kad yra tam tikros analogijos populistinių jėgų, kurias mes galime taip įvardyti, dalis, turbūt, yra opozicijoje daugiau, nebūtinai jos visos yra Seime <...>. Ar ta etiketė yra limpanti, ar ne, kiekvienas turim sau pats atsakyti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kiek anksčiau Vyriausybė pritarė su Europos Komisija baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“. Naujasis planas yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų. Tiesa, mokesčių reformos terminų atidėti Lietuvai nepavyko. Tuo nepatenkinta A. Armonaitė balsavo prieš šį planą – ji siūlo toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros. Jos vadovaujamos partijos į susisiekimo ministrus deleguotas M. Skuodis balsavime susilaikė.
Svarstant šį klausimą Vyriausybės posėdyje premjerės Ingridos Šimonytės ir A. Armonaitės nuomonės išsiskyrė, politikės susiginčijo. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Pastaruoju metu įtampų koalicijoje yra ir dėl naujo nekilnojamo turto mokesčio modelio.
