Įstatymo projektą registruos ir teiks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
„Noriu pabrėžti, kad nėra jokių aliuzijų civilinės sąjungos gretinimą su santuoka“, – sakė J. Sejonienė.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas aiškino, kad tai, kas yra pristatoma šiandien yra ilgai daryto kompromiso rezultatas.
„Tai yra kompromiso, kuris buvo darytas, konsultuojantis tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicijos atstovais iš skirtingų frakcijų (…). Būtent tokį ne iki galo Laisvės partijos įsivaizdavimą tenkinantį įstatymo variantą, teikiame iš vienos pusės prisimindami Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kuris aiškiai pasakė, kad valstybė turi prievolę teisiškai reglamentuoti ir apsaugoti dviejų santuokos nesudariusių žmonių bendrą gyvenimą.
Iš kitos pusės, įvertindami visą matematiką, kuri yra Seime, ir siekdami reikiamo Seimo narių palaikymo, kad projekto svarstymas prasidėtų“, – kalbėjo V. Mitalas.
Pasak jo, jie sutiko su tokiu variantu įvertinę, kad bendrai gali surinkti iki 60 koalicijos partnerių balsų kartu su kitomis jėgomis.
Laisvės frakcijos seniūnas informavo, kad per svarstymo laiką buvo minčių teikti du įstatymo projektus – vieną liberalų, kitą konservatyvesnį.
„Diskutavome apie dviejų projektų variantą, siekiant pateikti Seimo nariams galimybę pasirinkti. Kadangi tikslas pradėti svarstymą parlamente šiuo metu yra svarbesnis už bet kokius kitus niuansus, tai mes atsisakėme tos versijos, ir teikiame vieną bendrą Civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – kalbėjo V. Mitalas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad tai, kas pasiūlyta šiame projekte yra didžiulis žingsnis į priekį, reglamentuojant kelių šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie gyvena nesusituokę, tarpusavio teisinius santykius.
„Tiesa, šitas įstatymo projektas vaikų teisių nereglamentuoja, bet vien jau ekonominiai dalykai šitame įstatyme užtikrina tokių dviejų žmonių sukaupto turto arba neturtinių teisių informacijos vienam apie kitą turėjimo, disponavimo galimybes“, – sakė E. Gentvilas.
Kartu jis pabrėžė, kad čia nekalbama konkrečiai apie LGBT bendruomenės žmones.
„Kalbama apie bet kokius žmones, kurie gyvena kartu, ir nori registruoti civilinę sąjungą. Suprantu, kad oponentai iš karto sakys, kad „čia apie gėjus, apie lesbietes“. Taip, ir apie juos, o ką jie kitokie? Manau, kad čia yra Seimo narių požiūris į savo piliečius, jeigu, matydami kitokius žmones, jie pradeda purkštauti prieš bet kokius žmones ir jų teises“, – sakė E. Gentvilas.
Sako, kad ne pavadinime esmė
Paklaustas, kodėl pakeistas pavadinimas, įstatymą teiksianti Seimo TS-LKD narė sakė, kad reikėtų orientuotis ne į jį, o į turinį.
„Man atrodo, kad ne termine yra esmė, o tai, ką apibrėžia įstatymas. Tai yra sureguliuoja, reglamentuoja dviejų žmonių nesantuokinius ryšius. Tokių žmonių mes turime pusę milijono. Tai yra ne tik LGBT bendruomenės nariai, tai yra ir heteroseksualūs mūsų bendruomenės nariai.
Man atrodo, kad svarbu yra ne pats terminas, kuris nėra originalus, jis pasiūlytas ir naudojamas keliose kitose šalyse, ir yra pasiūlytas mūsų popiežiaus 2018 m., nereikėtų orientuotis į apibrėžimą, bet – į turinį, ką įstatymas reglamentuoja“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Įstatymo teikėjai kol kas apie tolesnius šio klausimo sprendinius kalba atsargiai.
„Įstatymo projektas yra kompromisinis. Suprantame ir dalies visuomenės nuogąstavimus, ir lūkesčius, ir neabejotinai, vertindami šeimos, santuokos reikšmę visuomenėje, mūsų katalikiškame krašte, manome, kad toks kompromisinis, nuosaikus įstatymo projektas būtų tikrai tinkamas. Nes bet kuriuo atveju žingsnius, kad užtikrintume visų visuomenės narių teises ir poreikius turime daryti“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Liberalas E. Gentvilas neatmetė, kad šiame Seime dar bus bandymų žengti toliau.
„Galbūt, aš neatmetu galimybės, kad šitas Seimas evoliucionuos progreso linkme, ir darysis mažiau homofobiškas. Bet, jeigu matysime, kad lieka panašios proporcijos kaip dabar, tai gal ir neisime progreso linkme“, – sakė E. Gentvilas.
Apie palaikymą
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jų politinės bendruomenės nariai rinksis, kaip balsuoti, laisvai.
„Aš tik dar kartą pakartosiu, kad TS-LKD partija, turėdama tarpusavyje skirtingas nuomones, mes specifiškai nesame to įsirašę į savo rinkiminę programą, ir esame sutarę nesutarti dėl šio klausimo. Tikrai dėl to niekas nesikeičia. Žmonės apsispręs savo ruožtu, bet labai tikiuosi, kad signalas noro kalbėti ir įsiklausyti bus išgirstas“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Liberalas E. Gentvilas priminė ir prezidento Gitano Nausėdos poziciją. Pernai šalies vadovas sakė, kad nepasirašytų tokio įstatymo projekto, koks buvo teikiamas.
„Tai yra irgi viena iš priežasčių, kodėl reikia galvoti apie kitokį, labiau kompromisinį variantą“, – sakė E. Gentvilas.
Skirtumai nuo pirminio varianto
Nepavykus pirmajam bandymui į Seimą po pertraukos sugrįžta siūlymai dėl partnerių santykių sureguliavimo. Akivaizdu, kad juose nemažai kompromisų, tačiau neaišku, ar tiek užteks daugumai Seime užsitikrinti.
Pirmasis dalykas, kuris krenta į akis, – formalus, kad įstatymo projektas vadinasi nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos. Daugiau konkretūs dalykai, jį skiriantys nuo pirmojo bandymo, yra susiję tarkime su tokių santykių registravimo forma.
Rengėjai nusileido, ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.
Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų, kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. „Delfi“ gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.
Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios. Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Plačiau susipažinti su siūlymais galima čia.
