„Važiavau komfortišku greičiu“, – pažymėjo vairuotojas, kurio vairuojamas automobilis beveik dvigubai viršijo leistiną greitį.
Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė šią savaitę pradėjo prokurorų surinktų įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pateikti anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusiam Marijanui Lastovskiui (Marijan Lastovskij).
Kaip pažymėjo valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Ingrida Gureckienė, dar praėjusių metų spalio 19 d., apie 10.15 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės plente, M. Lastovskio vairuojamas automobilis „Audi A6“ šalia reguliuojamo šviesoforo, važiuodamas net 132 km/val. greičiu, nors toje vietoje yra leidžiamas ne didesnis kaip 70 km/val. greitis, priekine dalimi partrenkė netikėtai į kelio eismo juostą išbėgusį vyrą.
Smūgis buvo toks stiprus, kad į automobilį atsitrenkęs vyras nuskriejo net keliasdešimt metrų, o vairuotojas sustojo dar toliau. Išgelbėti pėsčiojo jau nebuvo jokių galimybių – vienoje didžiausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių bei tarptautinėje aviacijos kompanijoje dirbęs vyras žuvo iš karto. Tik vėliau paaiškėjo, kad žuvęs vyras – bėgikas, dalyvavęs daugybėje bėgimo maratonų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir garsiajame 100 km Bostono maratone.
Po tragiškos nelaimės automobilyje „Audi A6“ vaizdo registratorių peržiūrėję pareigūnai nustatė, kad vairuotojas prieš susidūrimą su pėsčiuoju transporto priemonės net nestabdė. Vairuotojas nelaimės metu buvo blaivus ir važiavo tada, kai transporto priemonių eismui degė žalias šviesoforo signalas.
M. Lastovskis teigė, kad tądien Nemenčinės plentu važiavo link Vilniaus.
„Mano automobilis artėjo prie Miškonių gatvės sankryžos, man degė žalias šviesoforo signalas, kai maždaug už 50-75 metrų pastebėjau prie sankryžos bėgantį žmogų, – pasakojo jis. – Man net nekilo mintis, kad jis gali išbėgti į kelią. Važiuodamas toliau pamačiau, kad jis tęsia kelionę, todėl iš pirmosios eismo juostos persirikiavau į antrąją ir jau priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos pajutau smūgį į dešinę automobilio pusę. Pasimečiau. Po kurio laiko pradėjau stabdyti, bet automobilis nuo smūgio užgeso, jį sustabdžiau tik prie kitos sankryžos, o tada priėjęs prie žmogaus bandžiau dar jį gaivinti, bet jau nepavyko.“
Kaltinamasis tikino, kad buvo įsitikinęs, jog bėgikas sustos.
„Bet likus maždaug 30 metrų supratau, kad jis nestos – aš tespėjau pasukti vairą, net nebuvo laiko suprasti, kad reikia spausti stabdžių pedalą“, – teisme kalbėjo M. Lastovskis.
Jis patikino, kad nesijaučia kaltu, nes važiavo degant žaliam šviesoforo signalui: „Mano manymu, pagrindinė avarijos priežastis yra įbėgimas į gatvę per draudžiamą šviesoforo signalą.“
Tokia pozicija nustebino valstybinį kaltinimą palaikančią prokurorę – ekspertai nurodė, kad jeigu M. Lastovskio vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu, tikėtina, jis būtų suspėjęs sustabdyti automobilį ir susidūrimo su bėgiku būtų pavykę išvengti.
„Aš supratau, kad viršiju greitį, bet nemaniau, kad jis toks didelis, maniau, kad važiuoju 100 km/val. greičiu – kai kelias yra platus, atrodė, normalus greitis“, – M. Lastovskis prisipažino, jog keliu, kuriame mirtinai sužalojo pėsčiąjį, važiuodavo kiekvieną dieną.
Ir visada viršydamas greitį, arba, kaip pats sakė, „su srautu“ – 100-110 km/val.
„Ar visada viršijate greitį?“ – kaltinamojo klausė proceso dalyviai.
„Tik tame kelyje, su srautu“, – prisipažino M. Lastovskis.
„Man sunku tuos momentus prisiminti, man atrodo, kad stabdžiau automobilį, bet po smūgio pasimečiau ir tik po kažkiek laiko suvokiau, kas vyksta, tik tada ėmiau normaliai stabdyti, – kalbėjo kaltinamasis. – Pripažįstu, kad viršijau greitį, bet dėl avarijos – manau, kad tai ne dėl mano kaltės įvyko.“
Vis dėlto, jis neslėpė, kad po tragiškos nelaimės pakeitė požiūrį: „Pasikeitė pats suvokimas ir greitis, juk čia, kaip sakoma, ne katė, čia – žmogus.“
„Iš savo pusės padariau viską, kad išvengčiau susidūrimo, aš tikėjausi, kad jis sustos, nors pristabdys, ir iki paskutinio momento vyliausi, kad stabtels – tereikėjo stabtelti ir nebūtų jokio susidūrimo“, – teisme sakė M. Lastovskis.
Vyras pridūrė, kad nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau pripažino, jog per pastaruosius metus kartą jau buvo baustas dėl greičio viršijimo – dar 2020 m. liepą Vilniaus Gelvadiškių gatvėje jo vairuojamas automobilis skriejo 97 km/val. greičiu, nors toje vietoje yra leistinas ne didesnis kaip 50 km/val. greitis.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras teisme prisipažino, kad po tragiškai pasibaigusios avarijos nebuvo susitikęs su žuvusiojo artimaisiais ir jų neatsiprašė, nes... neturėjo tokios galimybės – esą prokurorai nedavė kontaktų ir netgi pasiūlė to nedaryti, nes tai gali būti traktuojama kaip poveikis nukentėjusiesiems.
Nukentėjusioji pasakojo, kad jos sutuoktinis treniruodavosi bėgiodamas du kartus per dieną – ryte ir vakare.
„Tą dieną grįžau namo, kai paskambino anyta, klausė, ar mano vyras yra namuose, – pasakojo moteris. – Pamačiau jo telefoną ir supratau, kad jis treniruotėje – jis visuomet namuose palikdavo telefoną. Bet kai baigėme pokalbį, man sukėlė nerimą anytos klausimas, nes ji minėjo, kad per žinias matė pranešimą, jog netoliese buvo partrenktas kažkoks bėgikas. Supratau, kad neturiu teisės sėdėti ir laukti, ėmiau ieškoti ir internete pamačiau straipsnį, net negalėjau skaityti... Pamačiau vyro daiktus – pirštinę ir sportbačius.“
Anot našlės, po sutuoktinio žūties jos ir vaikų gyvenimas labai pasikeitė: „Kadangi esu gimusi ne Lietuvoje, čia jis man buvo vienintelis artimas žmogus, visi lūkesčiai buvo su juo susiję – planavome ateitį kaip ir kiekviena laiminga šeima, o dabar viskas pasikeitė.“
Moteris neslėpė, kad dėl tėvo žūties didelį stresą patyrė vaikai, ypatingai jaunesnysis sūnus.
„Kiekviena diena ir naktis buvo labai sunki, vaikas užsidarė, po to prisipažino, kad tris mėnesius kiekvieną naktį verkė, – kaip ir kiekvienas iš mūsų“, – našlės teigimu, tėvo netekęs sūnus labai norėjo dalyvauti teismo posėdyje, bet „jam paaiškinau, kad jis yra dar per mažas, jo tiesiog neįleis“.
Tačiau teisme pasirodė žuvusiojo dukra – jai jau aštuoniolika, ji net šią vasarą buvo įsidarbinusi, kad padėtų šeimai; prieš tai juos išlaikydavo žuvusysis.
„Tiek aš, tiek brolis buvome tėčiui parašę po laišką, iš kurių matosi visas mūsų skausmas“, – sunkiai žodžius teisme rinko vyresnioji žuvusiojo dukra.
Ašarų teismo posėdyje netramdė ir žuvusiojo brolis – jie kartu užaugo, mokėsi ir net dirbo.
„Esame išmaišę pusę pasaulio – ir kartu, ir šeimomis, jis man buvo ne tik brolis, bet ir geriausias draugas“, – sunkiai žodžius rinko nukentėjusysis.
Jis, kaip ir žuvusiojo žmona, vaikai ir motina, iš baudžiamojon atsakomybėn patraukto „Audi A6“ vairuotojo prašo priteisti keliasdešimt tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau, kaip pažymėjo brolio netekęs vyras, jokie milijonai nesugrąžins to, ko jis neteko.
„Jokie pinigai mano patirtos moralinės žalos neastatys, todėl ieškinyje įrašyta tik simbolinė suma, kuri man net nereikalinga, visi pinigai, kurie bus priteisti, keliaus brolio vaikams – mano žala neįvertinama milijonais“, – sakė jis.
Jeigu teisme bus įrodyta M. Lastovskio kaltė, jam grės laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Kol kaltės nepatvirtino teismas, jis laikomas nekaltu.
