Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius DELFI teigė, jog Krymo valdžios žingsniai ir čia pat autonomijos prašymą dėl prijungimo svarstyti pradedanti Rusijos valdžia prasilenkia tiek su tarptautine teise, tiek su Ukrainos konstitucija. O Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas padėtį nusako keturiais žodžiais: „Viskas atrodo labai blogai“.

Tikisi, kad Rusija susilaikys nuo ekscesų

Ministras L. Linkevičius smerkia Krymo autonomijos žaibišką žygį prisijungimo prie Rusijos link.

„Manau, kad pirmiausiai tai pažeidžia tarptautinę teisę ir pačios Ukrainos konstituciją. Nes regioninės struktūros neturi tokių įgaliojimų. Ir apskritai – situacija vedama į dar didesnę netvarką ir sumaištį“, - DELFI teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pasak jo, Krymo Rados žingsniai „tikrai neprives prie konstruktyvaus dialogo“.

Paklaustas, ar po tokio Krymo politikų žingsnio Rusija gali savaip interpretuoti žaidimo taisykles ir siųsti karius į Krymą, kaip į Rusijos Federacijos, o ne kitos valstybės teritoriją, ministras teigė nenorintis spėlioti.

„Jie neturi teisės taip daryti. O kaip elgsis – žiūrėsime. Nenoriu daryti jokių prielaidų. Tai būtų neteisėta ir tikiuosi, kad to nebus“, - sakė L. Linkevičius.

Anot ministro, poziciją dėl Krymo prorusiškos valdžios demaršo veikiausiai turėtų išsakyti ir šiuo metu posėdžiaujanti Europos Vadovų Taryba.

P. Vaitiekūnas: „Viskas atrodo labai blogai“

Petras Vaitiekūnas
Mūsų šalies ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas DELFI teigė su nerimu stebintis pokyčius. Esą Krymo Rados sprendimas dėl jungimosi prie Rusijos ir žaibiška Rusijos parlamento reakcija kardinaliai keičia padėtį ir taip nestabiliame regione.

„Viskas atrodo labai blogai. (…) Tai labai situaciją keičiantis veiksmas. Dar labiau įtempiantis situaciją ir radikaliai ją pakeičiantis“, - sakė P. Vaitiekūnas.

Nuo griežtesnių pareiškimų ambasadorius kol kas susilaiko. „Manau, kad bus vieninga Europos Sąjungos pozicija“, - prognozavo P. Vaitiekūnas.

Diplomato teigimu, didesnio sujudimo Kryme po Rados sprendimo kol kas nematyti.

V. Ušackas: tai nepanašu į deeskalaciją

Krymo aukščiausiosios tarybos sprendimas dėl Autonominės respublikos įėjimo į Rusijos sudėtį yra neteisėtas ir nesumažins įtampos Ukrainoje, pareiškė ES atstovybės Rusijoje vadovas Vygandas Ušackas.

„Šie sprendimai neteisėti ir netaps deeskalacija, kurios taip reikia mūsų bendram su Rusia kaimynui“, – sakė jis ketvirtadienį „Interfax“.

„Dar kartą raginame gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, kuris išplaukia iš daugelio JTO ir ESBO konvencijų, pasirašytų ir Rusijos, ir ES valstybių, ir Ukrainos“, – pabrėžė V. Ušackas.

M. Laurinavičius: Krymo likimą nulems vidinė kova Rusijoje

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius DELFI teigė, jog Krymo situaciją veikiausiai lems ne Krymo politikai, o vidinės kovos Rusijoje rezultatai.

„Dabartinėmis salygomis tikėtis Vladimiro Putino ar Rusijos – kaip bepavadinsi – atsitraukimo yra nerealu. (…) Kiek bus eskaluojama tolyn – čia yra kitas klausimas. Gali būti ir vienaip, ir kitaip. Ir kad jie pritars (Krymo – DELFI) prisijungimui. Ne veltui buvo Dūmoje pradėti priiminėti įstatymai, leidžiantys prisijungti kitas teritorijas. Gali būti ir kitaip. Tai nulems vidinė kova pačioje Rusijoje“, - kalbėjo M. Laurinavičius.

Pasak jo, ryškėja dvi stovyklos – Rusijos atsitraukimo šalininkai ir pasisakantieji už dar ryškesnę intervenciją. Pastarieji, RESC analitiko nuomone, yra pirmiausiai Rusijos karo mašiną kontroliuojantys asmenys.

„Kol kas viskas vyksta pagal scenarijų, kurį parašė, jeigu galima taip supaprastinti, kariškių stovykla. Arba karinio-pramoninio komplekso stovykla su Dmitrijumi Rogozinu priešakyje“, - sakė M. Laurinavičius.

Tam tikrų dvejonių ženklų jis teigė pastebintis ir V. Putino pasisakymuose. „Pasižiūrėkite vakarykštį V. Putino pareiškimą vyriausybės posėdyje. Jis sakė, kad politiką nuo ekonomikos Ukrainos aveju turėtume atskirti. Tai dar kartą rodo, kad aiškus sprendimas nėra priimtas. Jeigu jis norėtų kariauti, turbūt nekalbėtų apie tai, kad reikia atskirti politiką nuo ekonomikos“, - teigė pašnekovas.

DELFI primena, jog Krymo Aukščiausioji Rada ketvirtadienį vienas po kito priėmė įtampą didinančius sprendimus. Iš pradžių nutarta smarkiai paankstinti referendumą dėl autonomijos atskilimo nuo Ukrainos – jį nutarta rengti jau kitą savaitę, kovo 16 d. O po kelių valandų iš Rados atskriejo žinia, jog su Kijevu konfliktuojanti autonomijos valdžia prašo Krymo prijungimo prie Rusijos. Savo ruožtu, Rusijos Dūma jau paskelbė esanti pasirengusi svarstyti tokį autonomijos valdžios prašymą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1559)