Kaip naujienų agentūrai ELTA telefonu iš Briuselio teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kol kas negalima pasakyti, kiek asmenų bus papildomai įtraukta į sąrašą.
„Šalys narės yra pateikusios pasiūlymų ir dabar ambasadoriai turės suderinti pozicijas ir pasiekti bendrą rezultatą, tada bus aiškus skaičius. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šiame etape kalbame tik apie separatistus. Mes įsivaizdavome, kad reikėtų ir daugiau, bet pavyko tik tiek pasiekti kartu. Bet kartu parašyta, kad situacija bus atidžiai stebima ir bus kiti veiksmai, jeigu to reikės“, – sakė L. Linkevičius.
Kiek anksčiau išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai ministras buvo cituojamas pasisakąs už individualias sankcijas ne tik separatistams, bet ir Kremliaus atstovams ir jų rėmėjams – politiniam, kariniam ir ekonominiam elitui, propagandos atstovams.
„Yra kai kurie kolegos, (...) jie vis mato tam tikrą šansą kalbėjimuisi, kad Rusija elgsis konstruktyviai. Tikrai, duok Dieve, kad jie būtų teisūs ir kad mes būtume neteisūs, nes jau buvo šimtas ir dar daugiau kartų, kai buvo galima įsitikinti, kiek žodžiai skiriasi nuo darbų, ir kalbėti apie geros valios gestus, matyt, yra nelabai realu“, – teigė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ir patys ukrainiečiai norėtų politinio proceso, o ne konfrontacijos.
„Lankėsi šiandieną, aš taip pat buvau susitikęs ir su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu ne taip seniai, mes irgi kalbėjome apie aktualijas. Jie nori aiškios ir nedviprasmiškos ES pozicijos spaudžiant Rusiją, kad ši atitrauktų pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nes jos yra, ir ukrainiečiai skaičiuoja, kad jų yra per 6000 karių.
Ir labai svarbu – sienos kontrolė, nes didžiausia dalis sienos yra vis dėlto Rusijos kontroliuojama, ir kol taip bus, kol Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija nesugebės perimti kontrolės postų, mes vargu ar bent kiek pakeisime situaciją, nes matome, kad tuo piktnaudžiaujama ir tolesnė parama šitoms grupuotėms yra teikiama“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministro vertinimu, ES galėtų grįžti ir prie ekonominių sankcijų klausimo, ir jeigu situacija dramatiškai keistųsi, tam nereikėtų laukti Europos Vadovų Tarybos. Ministras priminė, kad ES vadovai tam žalią šviesą uždegė liepą pereidami į vadinamąją „trečiąją fazę“.
Diskusijoje apie Ukrainą ES ministrai pabrėžė, kad šalia siekių sureguliuoti konfliktą šalies Rytuose labai svarbu, kad kaip įmanoma sklandžiau ir sparčiau vyktų Ukrainos vidaus reformos. ES yra įsipareigojusi tvirtai remti šias pastangas.
„Turime skatinti ir padėti Ukrainai vykdyti vidines reformas. Energetikos sektoriaus pertvarka, kova prieš korupciją, decentralizacija, teisinė reforma ir verslo klimato gerinimas turėtų būti prioritetinės kryptys. Siūlome ir kitoms ES šalims pasekti Lietuvos parlamento (Seimo) pavyzdžiu – patvirtinti ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją“, – URM pranešime buvo cituojamas užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Taryboje ES ministrai taip pat aptarė Artimųjų Rytų taikos procesą ir situaciją Gazos ruože, Bosniją ir Hercegoviną, Libiją ir kovą prieš Ebolos virusą.
Šiai Tarybai pirmą kartą pirmininkavo naujoji ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini.