„Jeigu žmogus nesupranta, aš esu priverstas vienus ar kitus poelgius fiksuoti jau teisiniu keliu. Ir tie dalykai bus daromi, nes šios įstaigos vadovas taip elgtis negali. Tai vėl bus steigiama komisija, žiūrėsime, ką įvertins. Yra minčių dar pasikreipti kitur, paprašyti vieno ar kito vertinimo“, – ketvirtadienį Eltai teigė S. Kairys.
„Aš tik noriu uždėti aiškų akcentą, kad Valotka ir jo komentarai nėra pagrindinis Kultūros ministerijos darbas, į kurį mes čia visi visas pajėgas telktume. Bet, akivaizdu, kad mes einame vėl prie komisijos sudarymo ir visų tų biurokratinių procesų“, – taip pat pažymėjo jis.
Ministras mano, kad A. Valotka geriau save realizuoti turėtų ne VKI viršininko pareigose, o kur nors kitur.
„Aš manau, kad jo asmenybė tikrai kitur geriau būtų realizuota nei inspektoriaus vaidmenyje“, – sakė S. Kairys.
Visgi, spręsdamas VKI viršininko likimą, S. Kairys tikina ketinantis elgtis remdamasis teisiniais principais, o ne emocijomis.
„Jeigu žmogus pats nesupranta, kad kažką neteisingai daro, tai kažkaip tai vertinti turi darbdavys. O darbdavys irgi veikia teisinėje valstybėje, teisiniais principais, tai vien emocijomis aš vadovautis negaliu“, – patikino jis.
ELTA primena, kad A. Valotka dėmesio centre vėl atsidūrė išplitus įrašui iš teksto redagavimo konferencijos REDA, kurioje VKI viršininkas skaitė pranešimą. Renginyje VKI viršininkas kalbėjo apie „visokius pavėžėjus, kalbančius „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka portalui tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą.
Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje. Nepalankaus dėmesio VKI vadovas sulaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Šių metų kovą VKI šalies institucijoms išsiuntė raštą, kuriame nurodė esą nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, nes, pasak A. Valotkos vadovaujamos VKI, valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
