Tilto sprogimas
Politologas pasidalijo, kokius vaizdus matyti ir ką patirti teko netoliese jūros ar Kerčės tilto gyvenantiems žmonėms.
„Aš nuomoju būtą prie jūros, tai vaizdas buvo kaip jūrų mūšis, ta prasme, skersuojančios raudonos kulkos, mopedai skraidantys, šahedai, jų garsas ore ir sprogimai. Šeši kalibrai buvo paleisti į Odesą ir jie buvo numušti, bet taip pat buvo ir mopedai numušti“, – pasakojo A. Medalinskas.
Anot jo, Putinas bando išspręsti jam rūpimus klausimus.
„Putinas nori sujungti du klausimus: vienas dalykas – Krymo tiltas, o kitas dalykas – grūdų susitarimas. Jis nori parodyti, kad, jeigu į Rusijos sąlygas nebus atsižvelgta, tai nebus grūdų susitarimo įgyvendinimo, to grūdų eksporto per juodąją jūrą, bet, kita vertus, jis sako, kad jam atrišamos rankos, daužyti uosto infrastruktūrą“, – aiškino A. Medalinskas.
Jo teigimu, prie Juodosios jūros yra trys Ukrainos uostai, kurie dalyvavo minėtame grūdų susitarime. Dabar iš jų vyksta atakos.
Nauji iššūkiai Rusijai
Tikėtis, kad ukrainiečiai ateityje Kerčės tiltą paliks ramybėje – būtų naivu, o Kremlius žada jam ir papildomą apsaugą. Paties tilto ilgis – arti 20-ties kilometrų ir jis gali būti atakuojamas ne tik iš oro, bet ir jūriniais dronais iš vandens. A. Medalinskas teigė, jog taip buvo ir šį kartą.
„Į tiltą, koks jis bebūtų, ar tai Krymo tiltas, ar Antonivkos tiltas, ar čia, prie Odesos, yra toks Zatokos tiltas, per kurį pagrindiniai geležinkelių susisiekimai eina, kroviniai, galimai, net ir kariniai kroviniai, tai jį galima daužyti labai daug, labai dažnai. Pavyzdžiui, rusai tiek Antonivkos, tiek Zatokos tiltą taip ir daužė, bet vis tiek jį patvarko ir jis vėl funkcionuoja. Tas pats yra ir su Krymo tiltu, jeigu tiesiog raketomis bandyti jį sunaikinti“, – teigė politologas.
Anot jo, povandeniai dronai, pasirodo, yra net ir efektyvesni, nes juos galima geriau nutaikyti.
„Rusijai kyla naujas iššūkis, Putinui kyla nauja iššūkis, kaip išsaugoti jo tą pagrindinį žaisliuką, tą deimantą karūnoje – Krymą su Krymo tiltu. Šis smūgis turi ir logistinę prasmę, nes automobilių eismas užstrigo ir, aš suprantu, kad jis užstrigo porai mėnesių, bent jau Rusijos pusė taip sako, bet turi, aišku, ir psichologinį poveikį. Taigi Rusijos žmonės važiuoja į Krymą atostogauti, bet ne į karo zoną“, – teigė A. Medalinskas.
Rusai raginami važiuoti per okupuotas žemes
Poilsiaujančius rusus, įstrigusius Kryme, namo Maskva ragina važiuoti net 400 kilometrų maršrutu per rusų okupuotas žemes Ukrainoje, kuriose, beje, iki šiol vyksta susišaudymai. A. Medalinskas teigė, jog jis šių Maskvos rekomendacijų nesupranta.
„Arba Kremliuje nėra informacijos, kas darosi jų okupuotose teritorijose, arba jie nori parodyti, kad jos yra labai saugios. Iš tikrųjų, kiek teko girdėti, Kremliaus rekomendacijose šis kelias yra nurodytas pirmas, nes yra dar keltas, kuriuo anksčiau buvo keliamasi į Krymą, kai nebuvo Krymo tilto ir, aišku, yra geležinkelis. Geležinkelio susisiekimas su Krymu nesunaikintas, bet rekomenduojama važiuoti per Melitopolį ir sakoma, kad tik neišlipkite iš automobilio nesaugiose vietose, geriau važiuokite ir pravažiuokite. Tai – labai keista rekomendacija“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, tokia kelionė gali būti labai pavojinga, esą ten yra išsidėstę Rusijos kariniai daliniai, gali atlėkti raketos ar sprogti minos.
„Nežinau, čia Putinas pasiima didelę atsakomybę už rekomendacijas daryti tokias keliones“, – teigė politologas.
Ukrainiečių nuotaikos
Praėjus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, buvo girdima, jog ukrainiečiai neslepia nusivylimo dėl nepateisintų jų lūkesčių. A. Medalinskas atskleidė, kokios nuotaikos vyrauja aplinkoje.
„Kol kas daugiau galiu kalbėti, ką matau socialiniuose tinkluose, iš savo draugų, pažįstamų, artimųjų telefoninių pokalbių, nes tik vakar vakare atvažiavau į Odesą ir dar tik po pietų bus pirmieji susitikimai. Aišku, nusivylimas čia labai stiprus, čia net klausimo nėra. Dar vienas dalykas – nuotaika labai aiški, nes jie sako, kad jiems reikia pasikliauti savimi. Taip, Vakarai padės, kiek jų interesuose yra karinė pagalba, ekonominė, finansinė, be jokios abejonės, nes Ukraina, iš tikrųjų, sudaužyta – ir ekonomika, ir infrastruktūra, ir ta pati energetikos infrastruktūra, ir laikas nuo laiko yra atjungiamas elektros energijos tiekimas. Vis dar daromi kosmetiniai remontai, dar po žiemos apšaudymų – tai yra pasekmės“, – dalijosi jis.
Anot jo, tai, kad reikia pasikliauti savo jėgomis, girdima visur.
„Tai sako ukrainiečiai, tai galima išgirsti ir pačio Oleksijaus Arestovičiaus pasisakymuose, bet lygiai taip pat sako labai daug mano kolegų, politologų, ekspertų. Nuotaikos, suprantama, nėra geros“, – teigė A. Medalinskas.
Visą reportažą galite žiūrėti LNK portale:
