Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį pažymėjo, kad klausimai G. Landsbergiui parengtoje interpeliacijoje yra tikrai pagrįsti. Į tai sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad dalis šių klausimų yra susiję su ambasadorių paskyrimais, todėl, akcentavo premjerė, juos užsiduoti sau galėtų ir pati A. Skaisgirytė. Premjerei antrina ir M. Lingė bei atkreipia dėmesį, kad opozicija savo parengtame interpeliacijos projekte ministrui kelia penkis klausimus dėl penkių ambasadorių paskyrimo, kurių kandidatūrai pritarė ir pats G. Nausėda.
„Tai kokių „pagrįstų“ klausimų Prezidentūrai kyla dėl jos pačios sprendimų?“, – Eltai komentavo M. Lingė.
Taip pat politikas atkreipia dėmesį, kad interpeliacijoje ministrui keliami klausimai ir dėl Europos Komisijos (EK) gairių įgyvendinant sankcijas dėl Kaliningrado tranzito.
„Klausimas, kuriame URM ir Prezidentūra laikėsi aiškios bendros linijos, o šiandien ta linija pačiai prezidentūrai jau kelia pagrįstų klausimų? Dar keisčiau skamba vertinimas, kad tokio žanro klausimai: „Kada buvo paskutinis dvišalis Jūsų ir ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell susitikimas?“ laikomi pagrįsti“, – kalbėjo parlamentaras.
M. Lingė kelia klausimą, ar, norint išgirsti atsakymus į šiuos klausimus, reikalinga interpeliacijos procedūra ir nėra kito būdo paklausti apie ministro susitikimus.
„Ar greitai interpeliacijose bus klausiama kiek yra valandų, ar kas dienos pietums Seimo valgykloje? Užsienio reikalai TS- LKD yra viena sričių, kurioje nuo Nepriklausomybės pradžios kursas aiškus ir ginamas. Todėl interpeliacija G. Landsbergiui būtų gera proga turėti aiškią ir vertybinę diskusiją su bandančiais oponuoti, jei klausimai būtų apie politikos kryptį“, – kritikos opozicijos parengtai interpeliacijai negailėjo konservatorius.
Vis tik, vienas iš interpeliacijos iniciatorių S. Skvernelis valdančiųjų ir premjerės kritikos nesureikšmina. Anot jo, opozicija turi teisę užduoti visus rūpimus klausimus, o ministro pareiga – į juos atsakyti.
„Tai yra politinis procesas, jei opozicijai kyla klausimų, mes juos surašome ir čia mums neįdomu ką pasakoja, sakykime, šios valdžios gynėjai arba propagandos atstovai. Klausimai suformuoti ir ministro pareiga į klausimus atsakyti. Nematau čia diskusijos apie klausimų turinį, ne tame esmė“, – Eltai nurodė ekspremjeras.
Be to, nors G. Landsbergis kiek anksčiau žurnalistams teigė apgailestaująs, kad, jo požiūriu, opozicija pateikdama jam klausimus visai be reikalo nusitaikė ir į diplomatinės tarnybos darbuotojus. S. Skvernelio teigimu, niekas neprašo įvertinti į interpeliaciją įtrauktų asmenų kompetencijos. Pasak politiko, tai, kad diplomatai minimi opozicijos užduotuose klausimuose, yra tik kontekstas.
„Klausimų kiekį ir jų temą nusprendė opozicija, tai negalime sakyti, kad turime tris klausimus, jei turime keturiasdešimt penkis. O jei yra įtraukti kiti asmenys, taigi niekas tų asmenų nevertina, jų profesionalumo, jų asmeninių savybių ar patriotiškumo, tai tiesiog kontekste, kadangi buvo kalbama, kad bus kitaip, bet jie kaip pavyzdys, kad įsipareigojimų nebuvo laikomasi“, – pabrėžė politikas.
