Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė antradienį paskelbė, kad iš Šiaulių kilusiam J. Tumėnui skiria 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – pirmuosius 2 metus nuteistajam nurodyta atlikti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės vykdymas yra atidėtas. Tiesa, jeigu nuteistasis nusikals, jis gali būti pasiųstas atlikti visos bausmės.
Šis teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs – nuteistasis dar jį galės skųsti apeliacine tvarka.
Be to, nuteistasis nukentėjusiesiems privalės atlyginti padarytą turtinę žalą – baudžiamojoje byloje prokurorai nuo J. Tumėno nukentėjusiaisiais pripažino visą būrį buvusių sporto žvaigždžių. Tarp jų – vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, pirmasis iš buvusios Sovietų Sąjungos ir vienas iš pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA, Šarūnas Marčiulionis, praradęs bene didžiausią pinigų sumą. Teismas iš J. Tumėno nusprendė Š. Marčiulioniui priteisti daugiau kaip 1,5 mln. Eur.
Nukentėjusiojo statusas suteiktas ir buvusio krepšininko Kęstučio Šeštoko žmonai Dianai Šeštokienei, Mindaugo Kuzminsko tėvui Vladui Kuzminskui, buvusiam krepšininkui Mindaugui Prekevičiui, sporto žurnalistui Tautvydui Vencevičiui, buvusiam futbolininkui Egidijui Juškai ir kitiems daugiau ar mažiau žinomiems žmonėms.
Tarp nukentėjusiųjų – ir Š. Marčiulionio krepšinio akademijos valdybos narys, verslo advokatas Marius Devyžis bei jo kolega, taip pat žinomas Vilniaus teisininkas Robertas Juodka.
Nukentėjusieji nurodė, kad J. Tumėnas jiems liko skolingas daugiau kaip 2,5 mln. eurų.
Šios skolų naštos vyras bandė atsikratyti dar 2016 m. iškeldamas sau, kaip privačiam asmeniui, bankroto bylą. Tačiau nesėkmingai – teismas jo prašymo nepatenkino, nes kaip tik tuo metu pinigų neatgaunantys žmonės savo skundais ėmė atakuoti policijos pareigūnus.
Į krepšinio pasaulį J. Tumėnas pateko dar 2012 m., kai buvo paskirtas Š. Marčiulionio krepšinio akademijos komandos direktoriumi ir klubo vadovu, vėliau jis tapo Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėju. Dabar aiškėja, kad sporto pasaulyje užmegztos pažintys J. Tumėnui atvėrė dar neregėtas galimybes – būtent jo pažįstami sportininkai ir buvo tie, kurie vyrui ėmė skolinti pinigus.
Už suteiktas trumpalaikes paskolas J. Tumėnas žadėdavo sumokėti net 40 proc. palūkanų – 10 proc. per mėnesį. Vienam kitam sportininkui mestas masalas greitai pasiteisino – J. Tumėnas iš pradžių ne tik sugrąžindavo pasiskolintus pinigus, bet ir sumokėdavo solidžias palūkanas. Žinia apie „sėkmės istorijas“ sklido iš lūpų į lūpas, todėl kai kurie krepšininkai net patys pasisiūlydavo investuoti savo uždirbtus pinigus.
Vienas tokių – daugkartinis LKL čempionas K. Šeštokas. Tačiau sutartį dėl paskolos suteikimo pasirašė ne jis, o šio žmona – anksčiau policijoje dirbusi D. Šeštokienė.
„Vyras vis stebėdavosi – tu įsivaizduoji, jis vaikšto su pilnu lagaminu pinigų, kiti žaidėjai jam skolina ir gauna dideles palūkanas“, – moters teigimu, sutuoktinis ne kartą ir ją bandė įkalbėti investuoti šeimos pinigus.
Bet moteris vis nesiryždavo – tokie pasakojimai jai neatrodė įtikinami.
„Bet vyras nesiliovė, vis įkalbinėjo, nes matė, kaip ir draugai krepšininkai jam skolino, o šis pinigus sugrąžindavo, – pasakojo D. Šeštokienė. – Sakė, kad ir krepšininkas Osvaldas Mačernis net algos neima, o visus pinigus investuoja, planuoja gyventi iš palūkanų. Pabendravau su jo žmona, ji tai patvirtino, o dar netrukus išgirdau, kad J. Tumėnas pinigus švaisto ir į kairę, ir į dešinę – net visuose Molėtuose žinomas ir gerbiamas Mindaugas Kildišius jam yra skolinę ir uždirbęs. Taip pat ir kiti verslininkai buvo investavę.“
D. Šeštokienė neslėpė, kad neatsilaikė prieš vyro spaudimą – nutarė taip pat investuoti. Tiesa, prieš tai ji internete paieškojo informacijos apie J. Tumėną – o ten tik teigiami atsiliepimai, jokios informacijos apie šio nepatikimumą ar skolas.
„Pagalvojau, kad jeigu kas nors blogo būtų buvę, tikrai tokia informacija būtų išlindusi, nors, gėda prisipažinti, labai ir nesidomėjau – sutikau paskolinti pinigų“, – teisme sakė nukentėjusioji.
Tačiau, pažymėjo ji, sutartį su J. Tumėnu nutarė pasirašyti savo, o ne K. Šeštoko vardu.
„Nes žinojau, kad jeigu pinigų nesugrąžins, man teks dėl jų peštis – mano vyras yra labai geras, nusileis, gal net ir dovanos“, – prisipažino moteris.
Susitikti su J. Tumėnu Šeštokai nuvyko į vieną didžiųjų sostinės prekybos centrų – kavinėje pasirašė sutartį ir čia pat perdavė 50 tūkstančių litų (apie 15 tūkst. Eur).
„J. Tumėnas žadėjo, kad po keturių mėnesių sugrąžins pinigus su 40 proc. palūkanomis, – sakė D. Šeštokienė. – Bet aš jį įspėjau, kad dėl savo pinigų kovosiu, tačiau J. Tumėnas mane patikino, jog nėra ko nerimauti, problemų nekils.“
Moteris taip pat prisiminė, kad šio susitikimo metu J. Tumėnas pasidomėjo, ar dar kas nors iš sportininkų taip pat nenorėtų investuoti savo pinigų.
„Klausė, gal galime krepšininką Ramūną Šiškauską galime įkalbinti, nes jis gerai uždirba ir turėtų turėti pinigų“, – teisme prisiminė D. Šeštokienė.
Tačiau kitiems skolinti pinigus moteris nesiūlė – iš pradžių norėjo pati įsitikinti, kad J. Tumėno siūloma investicija yra saugi.
„Kai atėjo pinigų grąžinimo terminas, J. Tumėnas mums pasakė, kad be jokių problemų gali juos sugrąžinti, jeigu tik norime, bet tuo pačiu pasiūlė sutartį persirašyti – paskolintus 50 tūkst. litų ir uždirbtas palūkanas toliau skolinti. Pakalbėjome, pagalvojome, kad viskas yra gerai ir persirašėme sutartį, bet netrukus išgirdome, kad jis turi finansinių problemų, žmonėms nesugrąžina paskolintų pinigų – Žmonės sakė, kad jis nesugrąžina paskolos, turi finansinių problemų ir yra nemokus. Bet tada J. Tumėnas atvyko pas mus į namus pasikalbėti – ne vienas, su mergina, kuri dirba policijoje. Ir bandė mus nuraminti – sakė, kad tai tik laikinos problemos, viskas susitvarkys. Patikėjome ir skolos vekselį persirašėme dar didesnei sumai.“
„Jis paėmė mūsų pinigus ir bandė vaizduoti, kad yra nuskriaustasis, o mes turime jo gailėti“, – stebėjosi K. Šeštoko sutuoktinė.
Norėdama atgauti paskolintus pinigus ji net sutiko atsisakyti palūkanų, tačiau pagrasino, kad apie jo galimas aferas papasakos žurnalistams, o tai gali pakenkti jo tėvo, tuo metu ėjusio Šiaulių vicemero pareigas, karjerai. Viešumo J. Tumėnas bijojo, bet negalėdamas sugrąžinti pinigų ėmė slapstytis ir į Šeštokų skambučius neatsakydavo.
D. Šeštokienė pripažįsta, kad ne veltui ilgą laiką nepritarė sutuoktinio iniciatyvai paskolinti pinigų J. Tumėnui, nors šis ir bandė visus žadėti turtingo verslininko įvaizdžiu.
„Molėtuose jį net caru vadindavo – ir nauji automobiliai, ir komandos rėmėjas, o dar vyras nuolat sakydavo, kad jis vaikšto su pilnu lagaminu pinigų“, – sakė baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta moteris.
Kad turtingo verslininko įvaizdis ir mokamos labai didelės palūkanos žavėjo sportininkus, teisme prisipažino dabar jau krepšininko karjerą baigęs K. Šeštokas.
„Tuo metu žaidžiau Molėtų „Ežerūno“ komandoje – kai buvo labai sunkūs laikai, atėjo J. Tumėnas ir padėjo komandai, taip sukurdamas neblogo verslininko įvaizdį, – juk jis net du aukštuosius yra baigęs, neatrodė, kad kitus apgautų“, – sakė buvęs krepšininkas.
Jo teigimu, už paskolintus pinigus tuo metu J. Tumėno siūlomi procentai buvo „tiesiog nerealūs“.
„Todėl žmoną ir įkalbėjau“, – tvirtino K. Šeštokas.
Jis prisipažino, kad negalėdamas sugrąžinti suteiktos paskolos J. Tumėnas žadėjo užsidirbti net iš sutartų varžybų. O kad tokie jo žodžiai nėra iš piršto laužti, K. Šeštokas sakė galintis patvirtinti – mobiliojo ryšio telefone iki šiol yra išlikęs susirašinėjimas.
Lengvu ir greitu uždarbiu susigundė ir du sostinėje dirbantys verslo advokatai. Vienas jų daugybę metų teikia teisines konsultacijas Š. Marčiulioniui.
„Jau daug metų esu Š. Marčiulionio advokatas, jam padėjau įvairiuose teisiniuose reikaluose, o su J. Tumėnu susipažinau, kai šis pradėjo vadovauti anksčiau Š. Marčiulionio valdytai krepšinio komandai, – teisme kalbėjo advokatas M. Devyžis. – Tuo metu Š. Marčiulionio akademijoje dirbo Matas Niparavičius (buvęs krepšininkas – aut. past.), prie kurio per pietus prisijungė J. Tumėnas. Ir jis papasakojo, kad verslui yra reikalingas finansavimas, o už suteiktas paskolas jis moka dideles palūkanas. Ir jos tikrai buvo didelės – 40 proc. už ketvirtį.“
Advokato teigimu, M. Niparavičius taip pat skolino pinigus J. Tumėnui ir patikino, kad dėl to jokių problemų neturi – esą Lietuvoje labai pigiai iš gipso gamina galvas, kurias brangiai parduoda Skandinavijos šalių dailės akademijoms.
„Todėl pirmą kartą dar 2014 m. liepą paskolinau 40 tūkst. eurų – J. Tumėnas pasirašė skolos vekselį, perdaviau pinigus jo automobilyje, – kalbėjo M. Devyžis. – Pagal susitarimą jis man turėjo sugrąžinti 56 tūkst. Eur. O kai atėjo ruduo, jis vėl atsirado ir sakė, kad reikia papildomų pinigų apyvartinėms lėšoms. Tada paskolinau dar 50 tūkst. Eur – buvo sutarta, kad šįkart jis skolinasi dviem savaitėms. Jam taip reikėjo pinigų, kad net sutiko išrašyti vekselį gerokai didesnei sumai – 100 tūkst. Eur. Ir kai praėjo tos dvi savaitės, ėmiau domėtis, jo ieškoti, nes pinigų taip ir nesugrąžino.“
Advokato teigimu, J. Tumėnas įtikinamai teisinosi, kad „pinigai nesuvaikščiojo per ofšorą“, su juo esą vėluoja atsisiskaityti Danijos ir Olandijos dailės akademijos.
„Jis vis žadėjo grąžinti, sakė, kad dabar yra sudėtinga situacija, – prisiminė M. Devyžis. – Sutarėmė saugų laiko tarpą – berods, pusei metų, iki 2015 m. birželio. Ir tada jis man išrašė naują vekselį – 329 Eur sumai. O po to labai dažnai ėmė lankytis mano kontoroje – per savaitę net kelis kartus ateidavo. Dabar suprantu, kad tikriausiai tuo metu jis iš įvairių kreditorių patyrė spaudimą. Visada jį priimdavau, kol 2014 m. gruodžio pradžioje jis pasakė, kad reikalai gerėja, tačiau dar reikia pinigų – esą būtina išmuitinti prekes. Ir taip su kolega R. Juodka nutarėme paskolinti – jis taip mus sugebėjo įtikinti, kad tik tokia problema ir yra geriau padėti atlaisvinti tas prekes. Taip J. Tumėnui su kolega sumokėjome po 15 tūkst. Eur – jis išrašė vekselį 40 tūkst. Eur sumai.“
Anot M. Devyžio, J. Tumėnas pinigų taip ir negrąžino, o po kurio laiko apie neatgaunamus suteiktus kreditus prabilo Š. Marčiulionis, Šeštokai ir kt.
„Tada supratome, kad tai buvo daugiau nei pinigų skolinimas, o galbūt sukčiavimas – paskaičiavome, kad jis galėjo būti surinkęs net 7-8 mln. Eur, kurių nesugebėjo sugrąžinti ir net vėliau per asmeninį bankrotą bandė iš šios skolų upės išplaukti“, – kalbėjo teisininkas.
J. Tumėnas finansiškai prisidėdavo prie Molėtų krepšinio klubo išlaikymo, važinėjo su nauju „Mercedes“ automobiliu, buvo gerai apsirengęs, kartą net rodė, kaip „Maximos“ maišelyje vežiojasi pinigus – nekilo abejonių, kad jis yra turtingas žmogus“, – sakė M. Devyžis.
Tokį patį vaizdą apie J. Tumėną buvo susidaręs ir kitas verslo advokatas R. Juodka. Tiesa, šis neslėpė, kad nors idėja investuoti pinigus ir gauti didelį pelną buvo patraukti, tačiau jis bandė domėtis, ar tikrai realu mokėti tokias dideles palūkanas.
„J. Tumėnas sakė, kad provincijoje gamina gipso biustus, už darbus atsiskaito grynaisiais, o juos paskui veža į Daniją – marža yra apie 50-60 proc., – teisme pasakojo R. Juodka. – Pasidomėjau, kokį jis turi turtą, kodėl neina į bankus, – jis nemeluodamas pasakė, kad turto neturi, tik mažą butą, kuris yra įkeistas, o bankai tokių dalykų nefinansuoja. Žinojau bankų politiką, todėl toks paaiškinimas atrodė logiškas. Be to, vėliau pasitikrinau duomenis registruose, jie sutapo su tuo, ką kalbėjo J. Tumėnas, todėl nutariau paskolinti 50 tūkst. litų.“
Pasak advokato, po 4 mėnesių J. Tumėnas skolą sugrąžino su žadėtomis palūkanomis: „Vienas kitam paspaudėme rankas – sakė, pranešk, jeigu turėsi pinigų ir norėsi dar uždirbti.“
Po kelių mėnesių R. Juodka pats susisiekė su Molėtų caru vadinamu J. Tumėnu ir pasiūlė dar pasiskolinti.
„Vėl ta pati suma ir tie patys keturi mėnesiai, jis man išrašė vekselį, bet artėjant termino pabaigai, pats paskambinau J. Tumėnui ir pasakiau, kad skolos grąžinimo dieną nebūsiu Lietuvoje, todėl norėčiau terminą pratęsti dar dviem savaitėms, – pasakojo teisininkas. – Tai jam turėjo būti naudinga, tačiau jis nebuvo laimingas sulaukęs tokio mano skambučio. O kai jau kitą kartą susitikome, manęs paprašė dar ilgiau pratęsti pinigų grąžinimo terminą – žadėjo sumokėti papildomas palūkanas. Tai man jau nepatiko, bet nesinorėjo konfliktuoti ir sutikau.“
Bet net neatgavęs šių pinigų R. Juodka su kolega vėliau paskolino dar 15 tūkst. Eur, kai šis atvyko į advokatų kontorą ir tikino, jog labai reikia pinigų kroviniui išmuitinti.
„Tuo metu man širdyje jau degė visos raudonos lemputės, bet sąžiningai pasitikėjau savo partneriu, ir norom nenorom sutikau prisidėti prie pinigų paskolinimo, – kalbėjo advokatas. – Bet dabar suprantu, kad tai buvo vadovėlinis sukčiavimo atvejis – skola man nesugrąžinta, o čia buvo laiko spaudimas, kad jeigu nepadėsite, jis nesugrąžins pinigų. Ir užuojautos dar prašė. Patikėjau, bet dabar suprantu, kad jis net neturėjo tikslo sugrąžinti pinigų – juos su kolega atidavėme, o J. Tumėnas dingo. O vėliau vis kūrė istorijas, kad reikia dar pakentėti, dirba, bus tie pinigai, bet galop sausio pabaigoje nustojo atsiliepinėti į telefono skambučius. Jis ėmė elgtis kaip klasikinis skolininkas.“
Advokatas neslėpė, kad jį taip pat žavėjo J. Tumėno demonstruojama prabanga, o iš kūno kalbos matėsi, jog vyras yra labai pasitikintis. „Jis visada labai brangius laikrodžius nešiojo“, – žiūrėdamas į J. Tumėną sakė R. Juodis.
Ši pastaba nustebino sukčiavimu kaltinamą verslininką.
„Tai kad šis šešis su puse euro kainuoja“, – demonstruodamas ant rankos nešiojamą laikrodį teisinosi J. Tumėnas. „Savo kvailumą pripažįstu, nes pats pas jį ėjau norėdamas užsidirbti, bet matau akivaizdžią J. Tumėno kaltę dėl įvykių gruodžio mėnesį, kai jis prašė paskolinti pinigų, tačiau jų net neketino grąžinti.“
