Šis užstatas buvo paskirtas dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2016 metų gegužę.
Panaikinti šią kardomąją priemonę teismo šią savaitę paprašė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
„Penkis su puse metų kardomoji priemonė taikoma, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui nėra paskirta kardomoji priemonė, nėra pagrindo taikyti išimtis Kurlianskiui, dėl jo nė vienas posėdis nebuvo atšauktas, nors jis gydėsi, parinkdavo (datas – BNS), kad nesidubliuotų su teismo posėdžiais“, – teismui sakė advokatas.
Išnagrinėjęs prašymą teismas paskelbė R. Kurlianskiui palankią nutartį, pabrėžęs, kad kaltinamasis išties nevengė dalyvauti teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis vilkina bylos nagrinėjimą.
Ši nutartis dar gali būti skundžiama, pinigus turėtų grąžinti Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius.
Šiemet sausio 27 dieną R. Kurlianskiui buvo panaikinta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Korupcijos byloje šią savaitę buvo baigtas įrodymų tyrimas ir pradėtos baigiamosios kalbos. Per jas prokuroras turėtų pasisakyti, kokias bausmes siūlo kaltinamiesiems.
Šioje byloje kaltinimai pateikti koncernui „MG Baltic“, vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, jo atstovui R. Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.
Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Šią bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2018 metų birželį, per šį laikotarpį įvyko maždaug 250 teismo posėdžių, juose apklausta per 100 liudytojų.