Apie tai Santaros klinikų direktorius medicinai V. Pečeliūnas kalbėjo penktadienį LNK televizijoje. Medikas neslepia, kad sostinėje jau ruošiamasi COVID-19 pacientų ligoninėse skaičiaus didėjimui.
„Vilniaus regionas išsiskiria ir tuo, kad atvejų skaičiaus augimas yra nuosaikesnis, nėra tiek greitas. Girdėjome informaciją iš Klaipėdos, matome, kad ten atvejų ir hospitalizuotų skaičius didėja. Vilniuje kol kas to neturime, ligoninėse skaičius nedidelis ir stabilus. Tikėtina, kad tai pasikeis per artimiausias 1-2 savaites ir greičiausiai kilimas prasidės“, – sakė V. Pečeliūnas.
Vakcinavimas, jo teigimu, daro didelę įtaką ir infekcija užsikrėtusio žmogaus simtomatikai.
„Panašu, kad didžiausią įtaką daro tai, ar žmogus buvo vakcinuotas, ar jis gavo pilną vakcinacijos kursą, ar dalinę vakcinaciją. Simptomų skirtingumas siejamas su tuo, ar žmogus buvo vakcinuotas ir jo imunizacijos lygiu“, – paaiškino gydytojas.
V. Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad nevakcinuotiems žmonėms užsikrėsti itin sparčiai plintančia koronaviruso delta armaina rizika yra ženkliai didesnė, o pasiskiepijusių žmonių ligoninėse – itin mažai, o ir jie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis.
„Iš 9 pacientų, kurie yra ligoninėje, du buvo skiepyti, bet abu jie turi rimtų gretutinių ligų, kas, kaip vertiname, gali sumažinti vakcinacijos efektyvumą. Neturime nei vieno žmogaus, kuris neturėtų gretutinių ligų“, – pažymėjo medikas.
Tokia pati situacija, pasak V. Pečeliūno, yra ir užsienio šalyse.
Ligoninėse – neskiepyti jauni žmonės
Vis dėlto daugiausia ligoninėse šiuo metu, konstatavo Santaros klinikos gydytojas, yra jaunų žmonių.
„Jei žmogus yra iki 50-60 metų, gavo pilną vakcinacijos kursą, tie žmonės tiesiog nepatenka į ligoninę, neserga sunkia forma. Jei žmogus turi gretutinių ligų, kurios paveikia imuninę sistemą arba jis buvo nevakcinuotas, tai ir jauni žmonės patenka į ligoninę. Didžioji dalis mūsų pacientų yra 30-40 metų, kurie nevakcinuoti. Toks pacientas šiuo metu yra pagrindinis“, – pažymėjo V. Pečeliūnas.
Nors vaikai, kaip paaiškino specialistas, įprastai sunkiomis ligos formomis neserga, tačiau virusą sparčiai platina.
„Vaikai serga lengvai, jiems retai reikia hospitalizacijos, ypatingai retai – deguonies, bet vaikai palaiko pandemijos plitimą, nuo jų užsikrečia vyresni žmonės. Yra duomenų, kad vaikai paskatino plitimą visuomenėje – seneliai, vyresni žmonės, kurie kontaktuoja su vaikais, užsikrečia ir gali nukentėti. Šiems žmonėms gerą apsaugą nuo patekimo į ligoninę duoda vakcinacija“, – akcentavo medikas.
Todėl, pasak V. Pečeliūno, žmonės turi galvoti ne tik apie save, tačiau ir kitus, ir pasiskiepyti.
„Žmonės turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jei prieš mėnesį, du, galėjo pasiskiepyti ne visi, trūko vakcinų, šiuo metu galimybės pasiskiepyti visiems yra. Jei mes priimame sprendimą, atsakomybę nesiskiepyti, neturėtume laukti iš visuomenės papildomų sau lengvatų, tvarkų, kurios juos saugotų. Didžioji dalis žmonių turi galimybę pasiskiepyti“, – pabrėžė gydytojas.
Jo teigimu, skiepai padeda apsisaugoti nuo koronaviruso alfa, beta, delta atmainų. Vis dėlto, jeigu visuomenė toliau vangiai skiepysis, V. Pečeliūnas pripažino, kad gali tekti vėl kalbėti apie planinių paslaugų medicinos įstaigose stabdymą.
„Jeigu visuomenė toliau nesiskiepys, deja, gali tekti apriboti planinių paslaugų teikimą, dėl to, kad ligoninės bus užpildytos žmonėmis, sergančiais sunkia COVID-19 forma. Tiems žmonėms reikės teikti paslaugas, atitinkamai įstaigų apkrova didės“, – teigė Santaros klinikų direktorius medicinai.
Reanimacijos gydymo kaina – per 10 tūkst. eurų
Paprašytas pakomentuoti vidutines gydymo ligoninių reanimacijose kainas, V. Pečeliūnas pažymėjo, kad jos – itin aukštos.
„Vidutinio reanimacijos pilno gydymo atvejo kaina viršija 10 tūkst. eurų. Tą kainą mes sumokame mokėdami mokesčius. Nemoka medicina yra mokesčiai, tai solidarumo mokestis, bet tai yra labai dideli pinigai.
Vietoje to, kad mes vystytume paslaugas, pirktume inovatyvias medicinos technologijas, gydytume vėžį ar kitus sunkius susirgimus, mes tuos pinigus išleidžiame kovido gydymui, ko būtų galima tiesiog paprastuoju būdu išvengti vakcinuojantis“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Vidutiniškai, anot V. Pečeliūno, žmogus reanimacijoje praleidžia apie 10 dienų, tačiau pasitaiko įvairių atvejų.
„Labai įvairūs atvejai. Gali trukti kelias minutes ir viskas baigtis blogai, gali tęstis kelis mėnesius ir viskas baigtis gerai arba blogai. Čia numatyti kiekvieno atvejo trukmę yra labai sunku. Vidutiniškai žmonės reanimacijoje guli apie 10 dienų ir patirtis yra nepavydėtina“, – pridūrė V. Pečeliūnas.
