„Ne, diskusijos tikrai nevyksta. Vis tik dabar pagrindinis siekis yra susitelkti į dabartinę situaciją ir į tas griežtas rekomendacijas, kurias pateikė Vyriausybė. Jos galėjo, žinoma, būti padarytos dar praeitos Vyriausybės prieš mėnesį ar daugiau, matant tendenciją augančių skaičių, bet dabar jau gręžiotis nebereikia.
Pirmavimas Europoje ir pasaulyje pagal tam tikrus rodiklius yra tikrai liūdnas, kelia didelį susirūpinimą. Pagrindinis siekis yra, kad mes apmažintume judėjimą, minimizuotume kontaktus su šalia esančiais ir apsiribotume tik tais kontaktais, su kuriais gyvename, o tik esant būtinybei tie kontaktai galėtų būti.
Pagrindinės diskusijos yra apie tai, kad turime laikytis griežtų rekomendacijų“, – laidoje Delfi diena sako politikė.
Laidoje pasiteiravus, koks būtų ateities planas, pašnekovė tikino, konkrečių scenarijų dabar nėra.
„Pirmiausia, tai yra Vyriausybės atsakomybės sritis, jos prerogatyva. Aš džiagiuosi, kad Vyriausybė tariasi su ekspertais, tai matėme ir sekmadienį, šiandien taip pat Seime turėjome medikus, epidemiologus, psichologus, kurie pristatė savo matymą. Natūralu, kad žiūrint į kitų šalių praktiką, profesionalų, medikų įžvalgas, matyt, tų teorinių scenarijų gali būti visokių, bet dabar konkrečiai nėra aptariami konkretūs scenarijai“, – laidoje Delfi diena sako politikė.
Anot jos, jeigu reikėtų kažkokių papildomų priemonių, ekspertai ar Vyriausybė būtų pasiruošę.
„Turbūt tikrai nėra entuziastų, kurie norėtų griežtinti esamą situaciją, nes mes visi suprantame, kad visuomenė pavargusi, žmonės praranda ramybę, pajamas, visiems šis laikas labai sunkus. Tikrai nėra entuziastų, kurie siūlytų papildomus griežtinančius elementus.
Jūs klausiate apie tai, ar nereikėtų diskutuoti apie tai Seime, tai šiandien kaip tik ir turėjome nuomonių apsikeitimą su ekspertas, Vyriausybės nariais, kurie atsakingi už pandemijos valdymo dalykus. Kol kas manome, kad to pakanka. Jeigu reikėtų kažkokių papildomų priemonių, nemanau, kad ekspertai ar Vyriausybė būtų nepasiruošusi“, – tikina konservatorė.
Paklausus, kokie būtų pagrindiniai dalykai, kurie pasikeistų, jeigu Lietuvoje būtų įvesta nepaprastoji padėtis, pašnekovė tikino, kad bet kokių atveju perteklinių veiksmų niekas nesiims.
„Tai nebūtų kažkokie pertekliniai ribojimai. Turbūt būtų galima svarstyti apie tą patį judėjimą ir kontaktus, bet mes suprantame, kad gyvenimas turi vykti kažkokių būdu, bet yra didelis lūkestis, kad įvairias nebūtinas veiklas mes sugebėsime apriboti“, – tikina konservatorė.
Per praėjusią parą patvirtinti 3159 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pasveiko 1669 sirgusieji.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 103 tūkst. 28 asmenys, 56 tūkst. 518 – tebeserga, 45 tūkst. 113 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 933 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 464 užsikrėtusiųjų.
Praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 862 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 461 tūkst. 923.