Pernai ginti savo profesinės grupės teisių susibūrė Lietuvos medikų sąjūdis, dėstytojai surengė protesto akciją „Paskutinis prioritetas“, šie metai baigiasi mokytojų streiku ir mitingu.
VDU filosofas Gintautas Mažeikis teigė, kad nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad profesinės sąjungos greitai stiprėja, pažvelgus atidžiau, matyti, kad tiesioginius politinius veiksmus organizuoja tik labai nedidelė dalis jų.
„Tai – viena mokytojų profesinė sąjunga, gydytojai, kartais vienu arba kitu klausimu pasireiškia prekybos centrų (vienu metu tai buvo IKI prekybos centro) aktyvi profesinė sąjunga. Labai didelės įvairovės nepamatysime, bet tas viešumas, kurį sukelia šios kelios profesinės sąjungos, yra pakankamai didelis, žadinantis ir skatinantis profesinių sąjungų aktyvumą. O tai yra labai svarbu“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofas profesinių sąjungų aktyvumą iš esmės apibūdino kaip teigiamą reiškinį. Jis atkreipė dėmesį, kad Paryžiuje, kur vyksta didžiuliai mitingai, juos analizuojantys analitikai pastebi vieną bruožą, kad riaušės prasideda ir dažniausiai vyksta ten, kur nėra stiprios tarpininkaujančios politinės grupės.
Tokia tarpininkaujanti grupė, pasak G. Mažeikio, gali būti politinė partija, visuomeninis judėjimas arba profesinė sąjunga. „Profesinių sąjungų organizuojami mitingai, protesto akcijos ir kiti politiniai tiesioginiai veiksmai padaro šituos reiškinius civilizuotais, suprantamais – yra galimybė kalbėtis, ir yra asmenys, kurie atsakingi už savo veiksmus“, – sakė jis.
Filosofas atkreipė dėmesį, kad dažnai profsąjungų keliami klausimai peržengia tik tos vienos profesinės grupės interesų ribas.
„Tokiu atveju profesinės sąjungos jau pažadina platesnę politinę diskusiją, kuri valstybės raidai ir kaitai yra labai reikšminga“, – sakė G. Mažeikis.
Retai viskas vyksta pagal iš anksto numatytas taisykles
Pasak filosofo, kai jau prasideda politinis nesutarimas, pats politinis procesas retai vyksta pagal biurokratų iš anksto suplanuotus žingsnius.
„Protestai, mitingai, streikai yra veiksmai, kurie laukia atsako. Jie yra iššūkis, tai nėra paprasta demonstracija. Tie mokytojai laukia atoveiksmio“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, daug sudėtingesnis klausimas – dėl formos, pavyzdžiui, dalinio ministerijos užėmimo.
„Tai yra labai sudėtingas klausimas, nes reikia turėti mintyje, kad šiandien mokytojai užėmė Švietimo ir mokslo ministeriją, rytoj ūkininkai arba žmonės, kurie gali suburti savo grupes, užims kitą ministeriją. (…) Kai precendentas atsitinka, tai tas precendentas turi tokį polinkį kartotis“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofas nemano, kad už dalinį ministerijos užėmimą atsakingi tik mokytojai.
„Mokytojai užėmė šitą ministeriją, nes ministerijoje ir apskritai Vyriausybėje niekas su jais konstruktyviai nesišnekėjo ir derybų nevedė, net atsisakydavo susitikti. Už tai, kad ministerija iš dalies yra užimta, atsakomybė yra daugiapusė, o ne vienpusė“, – sakė G. Mažeikis.
Valdžios veiksmus vertina blogai
Filosofas valdžios veiksmus šios krizės akivaizdoje vertina blogai.
„Valdžia iš kokios bežiūrėsi pusės – iš kairiosios ar dešinės, tautininkų arba kosmopolitų, iš visų pusių atrodo labai blogai. Tai valdžia, kuri nesugeba laiku priimti sprendimų – nei turėti tvirtos rankos, nei vesti racionalių, pagrįstų derybų, nei užtikrinti pakankamą supratimą, kaip tas procesas bus suvaldytas viešumoje, nei pasisakyti tinkamai viešai, nei apginti savo nuomonės. Aš abejoju tokios Vyriausybės tolesniu likimu“, – sakė G. Mažeikis.
Jis neatmeta, kad ateityje tokių situacijų, kai iš dalies bus suparalyžiuotos, kokios nors viešojo gyvenimo sritys (pavyzdžiui, dabar dalis mokinių, streikuojant mokytojams, negauna visavertiškų švietimo paslaugų), gali būti ir daugiau.
„Taip ir bus, tai ir yra valstybės erozijos požymiai. Mes manome, kad, jei valstybė kurį laiką mažiau funkcionuoja, tai yra visuotinis blogis. Kodėl? Jeigu valstybė yra prastai sureguliuota, tai tam tikros krizės yra neišvengiamos.
Kadangi su mokytojais nebuvo deramasi, ir jie iš dalies užėmė ministeriją, dabar tai yra faktas, su kuriuo reikia tvarkytis, ir nėra kaip atsukti laiko atgal. Šitas precendentas neišvengiamai pasikartos ateityje kitose ministerijose, sukels politinį chaosą, ir pareikalaus kai kurių valstybės funkcijų perreguliavimo“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, prie to prieita todėl, kad „dažniausiai valdininkija, ministerijose dirbantys žmonės, mano, kad jiems bendradarbiauti su organizuotais darbdaviais ir darbuotojais nėra jokio reikalo“.
„Tai atsirūgo. Ir kitas dalykas – nebuvo jokio priešnuodžio, niekas nebuvo sugalvojęs, kaip reikėtų elgtis, jeigu yra iš dalies užimama ministerija. Tai rodo, kad ši Vyriausybė gyveno tam tikrose iliuzijose, manydama, kad jos priimamiems veiksmams niekas tiesiogiai negalės pasipriešinti“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, šiuo metu jau per vėlu imtis kokių nors griežtų priemonių, pavyzdžiui, prievarta išvesti protestuotojus iš ministerijos, nes tai sukeltų tik dar didesnį sąmyšį. Taip pat ne išeitis ir apsimesti, kad nieko neįvyko, ir ignoruoti faktą.
„Sekmadienio mitingas parodė mokytojams, kad jie turi visuomenės palaikymą. Dalis mokyklų gali pasiryžti šiemet iš viso nevykdyti mokymo proceso, taip sukeldami mokiniams ir tėvams dar didesnį chaosą. Tokios pasekmės būtų dar blogesnės“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, vienintelė išeitis yra sėsti ir derėtis.
„Ir blogiausia, kad visa, kas bus suderėta, nesvarbu kaip tas įvyks, šitos nuolaidos sukels ateityje papildomo protesto akcijų tarp kitų profesinių sąjungų, kitų sričių darbuotojų, nes taip jau atsitiko, mechanizmas paleistas“, – sakė G. Mažeikis.