„Vis tiek karas baigsis, ir tikėkimės, kad jis baigsis mums ir Ukrainai pergalingai. Esminis klausimas bus, kaip bus sutvarkyta naujoji Europa ir pasaulis, ir, kaip bus nustatytas santykis su autokratijomis, – ne tik Rusija, bet ir Kinija? Ar bus taisoma ta klaida, kurią liberalioji demokratija kalbėjo, kad galima per prekybą įvesti demokratiją? Akivaizdu, kad tai yra klaida, tas nevyksta. Aš manau, kad šiandieną lūžis yra įvykęs, esminis klausimas yra, ar mums pavyks išsilaikyti“, – sakė A. Januška „Info TV“ laidoje „Info diena su Rimvydu Valatka“.
Kaip apibendrino buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas, į 500 mln. europiečių širdis pasibeldė Buča, ir viskas pasikeitė, – politikai privalo atsižvelgti į europiečių nuomonę.
„Rusijos defašizacija sukurs sąlygas ne tik atstatyti sugriautą Ukrainą, bet ir sukurti naują Maršalo planą, kuris apims ir pačią Rusiją, jeigu ji bus defašizuota. Mūsų ir Europos amžinas tikslas yra demokratinė Rusija. Be demokratinės Rusijos nebus stabilios ir tvarios saugumo sistemos“, – teigė P. Vaitiekūnas.
Ko Vakarai iš tikro tikisi
Signataras A. Januška sakė, kad dabar esmė yra, kokie yra esminiai tikslai įsivaizduojami ir leidžiami Ukrainai iš mūsų mentaliteto.
„Išvesti kariuomenę – minimumas. Aš manau, kad negalima tuo pasitenkinti. Ar mes įsivaizduojame, kad mes sutiksime, jeigu ukrainiečiai bandys išvaduoti Donbasą ir Krymą?“, – klausė laidos pašnekovas.
Pasak jo, kyla klausimas ir kas bus toliau, jeigu Ukraina atlaikys naują puolimą.
„O kaip elgsimės su putinizmu, kas yra naujoji fašistinė ideologija, šalia komunizmo ir nacizmo? Kaip mes jį sunaikinsime? Kad Putiną nuteistume, reikia pirmiausia sunaikinti putinizmą. Kokie yra tolesni tikslai? Ar iš tikrųjų ES ir Amerika yra pasiruošusios laikyti bent jau tas sankcijas tokias toliau, kad jos Rusiją paverstų Šiaurės Korėja, visiškai izoliuotų, ir galbūt taip išsispręstų ir branduolinio ginklo problema? Nes atmetus visas technologijas, izoliavus Rusiją, aš manau prie Vakarų vystymosi gali būti taip, kad tie branduoliniai ginklai, kurie bus, jie nebebus pavojingi“, – kalbėjo A. Januška.
Jis pastebėjo, kad ir Prancūzija, ir Vokietija, yra pasakiusios, kad „mes nekariausime su Rusija“.
„Yra iš anksto uždėti tam tikri dalykai, kad „mes negalime sukelti naujojo pasaulinio karo“, ir tai yra didelė problema, nes akivaizdu, kad, jeigu dabar ukrainiečiai atsilaikys, tai jų ėjimas į Donbasą gali sukelti grasinimą iš Rusijos, kad į Ukrainą bus mesta atominė bomba. Kaip mes elgsimės?“, – klausė A. Januška.
Lietuvos galimybės
Buvę diplomatai sutiko, kad Lietuvos galimybės tokius klausimus kelti yra ribotos, nes mes neturime tokio įtakos.
„Mes nežaidžiame branduoliniais ginklais. Svarstyti branduolinius ginklus viešai yra truputį pavojingas užsiėmimas. Manau, kad visi tie klausimai yra apsvarstomi štabuose, yra pražaidžiami įvairūs variantai“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Jis pažymėjo, kad Vakarų siekis yra išvengti apsikeitimo strateginiais branduoliniais smūgiais, ir jie viską darys, kad tai neatsitiktų.
„Nes tai reikštų dešimtis, galbūt ir šimtus milijonų aukų. Tačiau iki to paskutinio laiptelio yra dešimtys įvairių laiptelių. Mes einame atsilikdami vieną ar du laiptelius, bet tvirtai ir ryžtingai, ir demonstruojame Rusijai ryžtą, kad bus atsakyta ir asimetrinėmis, ir simetrinėmis priemonėmis“, – pagyrė P. Vaitiekūnas.
Kitas laidos pašnekovas pastebėjo, kad vis dėlto yra dalykų, ką galime padaryti geriau.
„Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas susitinka su Amerikos viceprezidente ir agituoja, kad čia būtų Amerikos kariuomenė, ir pateikia argumentą, kad Lietuva turi daug merginų. Tai nuteka į spaudą, vienas žurnalistas yra aprašęs šitą situaciją. Kiek girdžiu, amerikiečiai sako, „kas čia per argumentai?“, – pasakojo A. Januška.
Jis atkreipė dėmesį, kad mes nuolat kalbame, kad NATO yra vieningas, bet realiai dėl tokių dalykų kaip perėjimo nuo atgrasymo politikos prie priešakinės mūsų gynybos dar nesutarta.
„ Paskutiniame viršūnių susitikime nebuvo įvesto termino, kad šitas regionas yra priešakinės gynybos regionas. Galbūt tas bus Madrido viršūnių susitikime, bet per lėtai viskas vyksta“, – teigė A. Januška.
P. Vaitiekūnas pridėjo, kad ypatingą reikšmę turi mūsų pačių nusiteikimas, ginkluotė, profesionalumas – ne tik kariuomenės, bet ir visuomenės. Jis taip pat pažymėjo, kad, padėdami Ukrainai, iš tikrųjų padedame ir giname ne ją, mes padedame ir giname save ukrainiečių rankomis.
Buvęs diplomatas įsitikinęs, kad dabartinėje situacijoje svarbu, kad „Kremliaus vadai įsitikintų, kad Vakarai žaidžia labai rimtai, ir pasirengę žengti ir sekantį, ir dar sekantį, ir dar kitą žingsnį, ir šitas (ginklų) tiekimas bus tiek, kiek reikia, ginant ne tik Ukrainos, bet ir mūsų interesus“.
Visą laidą žiūrėkite čia:
