Jis pabrėžė, jog turbūt pirmą kartą per daugelį metų dar lapkričio mėnesio pradžioje matome auksinį rudenį – ryškiomis spalvomis nusidažiusius medžius.
„Ryškiausi yra klevai, jiems spalva nenusileidžia „nemūsiški“ ąžuolai, toliau seka ryškiai geltoni beržai ir drebulės, na, o mažalapė liepa (Tilia cordata), baltoji akacija (Acacia angustissima) ir svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica) dar tik pradeda gelsti. Tiesa, ne visur dabar Lietuvoje taip spalvinga“, – rašė G. Stankavičius.
Pasak klimatologo, gausi šlapdriba šiaurės rytų Lietuvoje bei stipresnės šalnos Žemaičių aukštumoje ir Šiaurės Lietuvoje daugelį medžių jau „nurengė“ ir paruošė žiemai.
„Bet prognozuojamas drėgnas ir vėjuotas laikotarpis šį savaitgalį ir kitą savaitę, matyt, jau paruoš daugelį medžių rūšių žiemai“, – feisbuke rašė jis.
Ir nors medžių spalva gali rodyti, kad dar pats auksinio rudens įkarštis, didelio masto procesai atmosferoje, anot klimatologo G. Stankūnavičiaus rodo „esant vėlyvą rudenį arba priešžiemį“.
„Geriausiai tai iliustruoja labai gilūs ir aktyvūs Atlanto ciklonai. Tokie dažniausiai vyrauja ir veikia Europos orus būtent kalendorinio rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje. Paprastai tokie ciklonai keliauja per Islandijos–pietinės Grenlandijos ir Farerų salų rajoną link šiaurinės Skandinavijos ir tankiausiai apgyvendintos Europos pakrantės didesnio jų poveikio nepatiria (gal kiek stipresnį vėją).
Šįkart labai gilus Atlanto ciklonas (audra „Ciaran“), susidaręs virš Niūfaundlendo seklumų regiono (toliau į pietryčius nuo to paties pavadinimo salos), paskutinę spalio mėnesio dieną sparčiai judėjo į rytus link Europos žymiai labiau į pietus „pasislinkusia“ trajektorija. Jau susidarymo metu slėgis jo centre buvo žemesnis už 1000 hPa, o sukimosi momentas atmosferos sluoksniuose virš jo – kaip brandaus stipraus ciklono.
Nors dar nėra išsamios šios audros analizės, manoma, kad dalį energijos ši audra pasisavino iš gęstančios tropinės depresijos, ilgai klaidžiojusios Bahamų–Bermudų salų rajone, seno ir mažai aktyvaus ciklono, atkeliavusio iš Kanados nuo Hadsono įlankos rajono, ir sauso oro, įtraukto iš viršaus (iš stratosferos) į šio ciklono cirkuliacijos sistemą. Taigi šis ciklonas (jo centras) per 2–2,5 paros pasiekė pietvakarinės Anglijos pakrantę, slėgis centre nukrito 956 hPa ir sukėlė uraganinio vėjo gūsius, dideles bangas, patvanką, taip pat rovė stogus ir griovė medžius. Be abejo neapsieita be žmonių aukų“, – feisbuke rašė klimatologas.
G. Stankūnavičius rašė, jog dar nėra aišku, ar informacija, kad ši audra buvo viena galingiausių Lamanšo regione buvo teisinga.
„Vėjo greitis gūsiuose vietomis siekė net iki 57 m/s ir daugiau. Neaišku, tik kiek patikimi tokie duomenys, nes tiesioginiai vėjo greičio matavimo jutikliai gana tiksliai registruoja vėjo greitį iki 50 m/s, o netiesioginiai (paremti ultragarso sklidimu, šviesos susilpnėjimu ir pan.), matyt, turi tam tikrą neapibrėžtumą“, – teigė klimatologas.
Lietuvai, pasak jo, nereikėtų bijoti šios audros. Nors audra dar aktyvi, bet jos judėjimo greitis jau yra stipriai sumažėjęs ir silpsta.
„Lietuvą šiandien vakare pasieks tik šio ciklono šaltasis frontas su gausiais krituliais“, – prognozavo klimatologas.
Pasak G. Stankūnavičiaus, ši stipri audra Europoje tikrai ne paskutinė.
„Lapkričio 2 dieną į pietus nuo Niūfaundlendo pradėjo gilėti naujas aktyvus Atlanto ciklonas, kuris (jo centras) pagal naujausias prognozes rytoj po pietų turėtų priartėti prie pietinės Airijos pakrantės (slėgis centre < 960 hPa), o jo trajektorija beveik identiška audros „Ciaran“ trajektorijai.
Stipriausi vėjo gūsiai (> 35 m/s) rytoj po pietų turėtų pasiekti šiaurės vakarinės Ispanijos sritis (Galisija) bei vakarinę Prancūzijos (Biskajos įlankos) pakrantę. Stiprūs, vietomis uraganinio stiprumo vėjai išsilaikys iki pat sekmadienio. Sekmadienio pavakare audra ims silpti, o ciklonas pildysis virš Šiaurės jūros“, – rašė klimatologas.
Na, o Lietuvoje penktadienį ir šeštadienį pūs vidutinio stiprumo pietryčių–pietų krypties vėjas, visur palis, vakariniuose rajonuose gausiai, oro temperatūra naktį +6 – +11°C, dieną – +8 – +13 °C, feisbuke teigė G. Stankūnavičius.
„Sekmadienio naktis praėjus šaltam atmosferos frontui bus vėsesnė (+3 – +8 °C), dieną – keliais laipsniais aukščiau ir nedideli krituliai.
Nuo pirmadienio vėjas pasisuks iš pietvakarių, vyraus lietingi, apsiniaukę ir vėjuoti orai. Paros oro temperatūros amplitudė (skirtumas tarp nakties ir dienos) tiek pajūryje, tiek likusioje Lietuvos dalyje bus nežymi ir sieks apie +5 – +10 °C“, – rašė jis.
O kitos savaitės pabaigoje, pasak klimatologo, orai Lietuvoje sausės ir vės. Priešingai orų situaciją dėliosis Vakarų Europoje dėl didelio Atlanto ciklonų aktyvumo išliks didelė audrų tikimybė visą pirmą mėnesio pusę.
„Orai atvės visoje Europoje ir tik Ispanijos Andalūzijoje bei pačioje rytinėje Viduržemio jūros dalyje dienomis oras šils iki +20 °C ir daugiau“, – rašė jis.
Savo apžvalgą klimatologas G. Stankūnavičius užbaigė teiginiu, kad prognozės rodo, jog lapkritis Lietuvoje bus šiek tiek šiltesnis už daugiametę normą.
