Kreipėsi ir į merą

Nepatenkinti jau daugiau nei pusantro mėnesio galiojančia viešojo transporto pertvarka šiaurinės miesto dalies gyventojai pagalbos kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Tą patį kreipimąsi jie išsiuntė ir miesto merui Vytautui Grubliauskui.

Plytinės, Labrenciškių, Mažojo Kaimelio ir Tauralaukio gyventojai piktinasi, kad negali nepersėdę nuvažiuoti į miesto centrą, turgų.

„Turime pirkti du bilietus arba eiti du kilometrus iki ligoninės. Parašėme raštus Prezidentei, miesto merui, kad žinotų situaciją“, – tvirtino klaipėdietė Lilija Artiomova.

Tačiau minėtame rašte rašybos, stiliaus, skyrybos klaidų galima rasti kiekviename sakinyje. Skaitant kreipimąsi į šalies vadovę, gali paaiškėti, kad padėti tašką viduryje sakinio – anokia čia bėda.

Net Klaipėdos miesto pavadinimas rašomas mažąja raide, Labrenciškės tapo „Labrindktiškėmis“, taip pat akį veria tai, kad žodžiuose praleistos raidės.

Raštą išsiuntė paštu

Dalia Grybauskaitė pasirašo dekretą
L. Artiomova pripažino, kad rašte prezidentei ir merui galėjo likti klaidų. Moteris tvirtino, kad pati nekalba ir nesupranta lietuviškai.

„Esu baigusi Rusijos aukštąją mokyklą. Rašiau tekstą rusiškai. Lietuviškai nemoku. Gyventojai jį išvertė pagal savo supratimą. Jie yra vyresnio amžiaus, paprasti žmonės. Gal ir liko klaidų. Nebuvo kam paskaityti ir jas ištaisyti. Aš tik nunešiau laišką į paštą ir išsiunčiau. O ką daryti?“ – pasakojo moteris.

Klaipėdietė svarstė, kad gal reikėjo surinkti gyventojų, kurie pasisako už maršrutinio taksi grąžinimą, parašus ir nurodyti rašte. Tokių yra apie 10 tūkst.

„Nežinau, ar to reikėjo“, – svarstė L. Artiomova. Moteris vylėsi, kad prezidentė padės gyventojams. Jei ši nereaguos, planuojama kreiptis į Europos Sąjungos institucijas.

Verčia ir iš rusų kalbos

Vytautas Grubliauskas
Klaipėdos meras V. Grubliauskas tvirtino nekreipiantis didelio dėmesio į gyventojų raštuose esančias gramatines, stiliaus klaidas ar kitus netikslumus.

„Kai skaitau raštus, klaidas matau. Pagalvoju, ar žmogui lietuvių kalba nėra gimtoji, ar jis labai išsiblaškęs“, – pasakojo miesto vadovas.

Meras pabrėžė, kad nesvarbu, kiek yra klaidų, visada gyventojo kreipimesi yra konkretus klausimas.

Pasak V. Grubliausko, jei yra nurodytas žmogus, kuris kreipėsi, ir jo adresas, prašoma specialistų, kad būtų įsigilinta į problemą ir atsakyta.

„Esmė ne tai, jog žmogus padarė klaidų, o ko jis klausia“, – pabrėžė meras.

V. Grubliauskas pasakojo, kad kartais pats švelniai interpretuoja Valstybinės kalbos įstatymą – perskaito ir tuos raštus, kurie rašomi ir rusų kalba.

„Jei reikia, išsiverčiu. Paprašau specialistų, kad atsakytų ir į šiuos raštus. Stengiuosi, kad nebūtų jokio diskriminavimo ar aplaidumo, svarstant klausimą, priklausomai nuo to, kokia kalba parašytas kreipimasis“, – pabrėžė meras.

Negerbiamas nesijaučia

Pasak miesto vadovo, raštų, kuriuose būtų daug klaidų, jis gauna ne tiek ir daug. Dauguma gyventojų paklausimų atitinka valstybinės kalbos vartojimo reikalavimus.

V. Grubliauskas nemano, kad žmogus, kuris parašė raštą su klaidomis, taip jam rodo nepagarbą.

„Nežinau, kokios realios situacijos slepiasi už kreipimųsi. Gal žmogui lietuvių kalba nėra gimtoji ir todėl jis rašo su klaidomis. Kaip tik reikia gerbti tokį žmogų, kad bando rašyti ar kalbėti lietuviškai. Manau, kad nepagarbą parodyti yra ir kitų būdų“, – teigė miesto vadovas.

V. Grubliauskas pabrėžė laikantis save visų klaipėdiečių išrinktu meru – tiek kalbančių rusiškai, tiek lietuviškai, tiek žydiškai.

„Vienodai gerbiu kiekvieną klaipėdietį. Prezidentė yra visų Lietuvos piliečių, neskirstant pagal jokį požymį. Šalies vadovė įpareigota juos mylėti“, – pabrėžė meras.

Skiriasi išprusimo lygis

Vyriausiosios Klaipėdos savivaldybės kalbos tvarkytojos Astos Chrustaliovos manymu, raštingumas yra kultūros dalykas.

„Ne visi žmonės yra vienodai išprusę. Išprusęs asmuo, jei pats negali taisyklingai parašyti, duos kam nors patikrinti raštą ir nesiųs jo su klaidomis“, – neabejojo kalbos tvarkytoja.

Pasak A. Chrustaliovos, tvarkingu kreipimusi žmogus parodo pagarbą tam asmeniui, į kurį kreipiasi.

„Jei parašai bet kaip, atrodo, kad ir tau tas pats, kaip bus išspręsta problema. Be to, į tvarkingą raštą visai kitaip dėmesį kreipia ir pareigūnas, kuriam šis adresuotas“, – dėstė kalbos tvarkytoja.

A. Chrustaliova pabrėžė, kad ne visi žmonės abejingai žiūri į lietuvių kalbos puoselėjimą. Yra tokių, kurie paskambina ir pasitikslina, kaip reikia rašyti vieną ar kitą žodį.

„Esu optimistė. Tikiu, kad didesnei daliai žmonių rūpi lietuvių kalba, bet yra ir tokių, kurie abejingi. Jei žmogus paskambina ir klausia kokio nors patarimo, visada padedu“, – sakė kalbos tvarkytoja.

Reikalauja taisyklingos kalbos

A. Chrustaliova tvirtino, kad yra reikalavimai, kaip rašyti vieną ar kitą dokumentą, tačiau dažniausiai jų laikosi tik valstybinės įstaigos. Reikalavimuose nurodoma, kad raštai turi būti rengiami taisyklinga lietuvių kalba.

Savivaldybės specialistų paruoštus dokumentus, kurie skelbiami viešai, peržiūri kalbos redaktorės. Tikrinami ir įstaigų raštai.

A. Chrustaliovos teigimu, dažniausiai klystama rašant įmonių pavadinimus. Painiojamasi, kur rašyti didžiąsias, o kur mažąsias raides.

Taip pat netaisyklingai rašomi sutrumpinimai. Neteisingai vartojami ir ilgi bei trumpi brūkšniai.

Komentaras

Arminas Lydeka, etiketo specialistas:

Arminas Lydeka
„Kiekvienas žmogus turi stengtis rašyti be klaidų ir nesvarbu, ar jis premjeras, ministras, meras ar eilinis žmogus. Visi rašydami netyčia padarome smulkių rašybos klaidų: vietoje vienos raidės parašome kitą, sukeičiame greta esančias. Tokio žmogaus nereikia smerkti. Gėdinga, jei rašte, skirtame pareigūnui, yra labai daug klaidų. Pirmiausia taip rašto autorius rodo nepagarbą pačiam sau. Taip pat žmogui, kuriam skirtas laiškas. Nepagarbą rodo ir apiplėšyti lapo kampai, riebalų dėmės ant jo. Pareigūnas į tokį gautą laišką gali reaguoti ne taip, kaip į parašytą ant tvarkingo popieriaus lapo ir be klaidų. Žmogų erzina klaidos, netvarkingas popieriaus lapas ir atsiranda tam tikra emocinė nuostata. Tai nėra gerai, bet tokios gyvenimo realijos. Jei politikas, aukštesnio rango darbuotojas turi parašyti raštą ir nepasitiki savo žiniomis, išsilavinimu, tegul samdosi padėjėjus, administratorius, sekretorius, kurie tai išmano. Paprasti žmonės gali paprašyti dukterėčios, dėdės, tetos, kad tvarkingai parašytų kreipimąsi.“