Šeši iš dešimties (59 proc.) respondentų nurodė, kad ji paskutiniu metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu blogėjo. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius (rugpjūtį), 5 proc. punktais padaugėjo atsakiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o lyginant su situacijos vertinimu prieš metus (2018 m. spalį), nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 6 proc. punktais. Tuomet 33 proc. nurodė, kad šeimos finansinė padėtis blogėja.
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo, kiek dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina kaip gerą.
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.