Tokį sprendimą Kauno tarybos narė priėmė po to, kai pirmadienį neįvyko jau antras iš eilės jos vadovaujamos komisijos posėdis, kuriame tarybos nariai ir turėjo apsispręsti, ar reikėtų pradėti tyrimą dėl Š. Matijošaičio. Viliamasi, kad VTEK leis inicijuoti tyrimą ir pradėjus įstatymuose numatytam 10 dienų terminui.
R. Duobaitės-Bumbulienės teigimu, pirmadienio posėdyje, kaip ir praėjusią savaitę, nesusidarė kvorumas – šįkart dalyvavo vos 3 iš 7 tarybos narių. Be pirmininkės į nuotolinį susitikimą prisijungė tarybos „valstietė“ Jūratė Jankauskienė ir socialdemokratė Kristina Lukauskaitė-Valatkė.
Tačiau valdančiųjų „Vieningo Kauno“ atstovų posėdyje nesulaukta. Pirmininkė nurodė gavusi neigiamus atsakymus tik iš dviejų frakcijos atstovių – Jūratės Elenos Norvaišienės bei Aušros Papirtienės.
„Kvorumo nebuvo. Šiandieną buvo paskutinė iš 10 dienų termino diena. Kaip ir klausimas, atrodytų, baigtas. Nebent Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išaiškintų kitaip – kad būtų galima tęsti tokį tyrimą“, – Eltai sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.
Ji patikino, kad raštu kreipsis į VTEK, prašydama paaiškinimo, ar komisija galėtų pradėti tyrimą ir praėjus 10 dienų terminui.
„Galimai būtų galima tęsti tyrimą, nes mes bandėme sušaukti posėdį net du kartus. Todėl būtų galima traktuoti kaip vengimą“, – svarstė ji.
„Kreipsiuosi raštiškai ir žiūrėsime“, – pažymėjo Kauno konservatorė.
Klausiama apie laikinosios sostinės valdančiųjų argumentus – esą reikėtų vadovautis ne 10 dienų, o trijų mėnesių terminu, R. Duobaitė-Bumbulienė paaiškino, kad apsispręsti, ar inicijuoti tyrimą, komisija privalėjo per trumpesnį laiką.
„10 dienų yra terminas pradėti tyrimą – t. y., susirinkti į posėdį ir balsuoti, ar pradėti tyrimą, ar ne. O trys mėnesiai yra skirti tyrimui vykdyti“, – „Vieningo Kauno“ atstovų anksčiau Eltai nurodytus argumentus atrėmė politikė.
„Manau, kad tai gali būti bandymas tiesiog vėliau pradėti (tyrimą – ELTA), kad sakytų, jog yra pavėluota. Taip galėtų būti“, – svarstė ji.
STT: nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose egzistuoja korupcijos rizika
Pernai lapkritį LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad naudodamasis neskaidria schema Visvaldo Matijošaičio sūnus ir Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo žemės pačiose patraukliausiose miesto vietose. Jų vertė siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų.
Šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė, bet ir savivaldybės darbuotojai. Aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat buvo tvarkoma iš miesto biudžeto lėšų.
STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, nustatė, kad korupcijos rizika nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose Kauno mieste egzistuoja. Dokumente nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybėje nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros, o korupcijos rizikas sprendžiant klausimus, susijusius su įgaliotų atstovų pateiktais prašymais, sukelia galimi neformalūs ryšiai tarp įgaliotų atstovų ir savivaldybės politikų ir pan.
Todėl STT savivaldybei pateikė rekomendacijas, tarp kurių – siūlymas aiškiau reglamentuoti minėtas procedūras, o Etikos komisijai įvertinti informaciją dėl Š. Matijošaičio veiksmų masto ir intensyvumo sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir galimai teikiant pagalbą asmenims, kad būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę, kurią vėliau įsigijo Š. Matijošaitis ar jo vadovaujama UAB „VICI investments“.
Nors STT išvadą pateikė dar pavasarį, raštas Kauno Etikos komisiją pasiekė tik liepos 14 d. Todėl įstatymų nustatyta tvarka, komisija per 10 dienų turėjo apsispręsti, ar pradėti tyrimą dėl Š. Matijošaičio elgesio.
