„Čia parašyta, kad dėmesio, naudotis balkonu draudžiama, balkonas avarinės būklės, pavojinga gyvybei“, – LNK įspėjimą perskaitė namo gyventojas J. Šeinkmanas.
LNK žurnalistė gyventojo paklausė, ar, pamačius ženklą, nepasidarė baisu.
„Nebuvo baisu, toks jau 15 metų“, – sakė Jefimas.
70 metų skaičiuojančiame daugiabutyje kai kurie balkonai nebeturi jokių atramų – likusios kolonos kabo ore, kitus laiko tik administratoriaus sudėti tinklai, tačiau panašu, kad čia gyvena bebaimiai – net ir pats prasčiausčios būklės balkonas, kuris tarsi kabo ore, pilnas daiktų. Gyventojai juo naudojasi, žmonės įspėjimų negirdi.
„Balkonai yra per laiką pažeisti korozijos, tam tikros konstrukcijos, elementai yra ištrupėję, nugriuvę. Jis tiesiog yra avarinės būklės“, – LNK komentavo Kauno „Butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.
Kai kurie gyventojai prižįsta, kad ir vaikščioti šali namo nejauku.
„Baisu, aš jau šalia namų nevaikštau, man nuo vieno balkono nukrito – prie mano kojų“, – LNK sakė namo gyventoja.
Tačiau problema ta, kad gyventojai nesurenka namo balsų kvorumo, kad būtų pritarta tvarkymui. Dauguma žmonių mokėti už balkonų tvarkymą nenori, mat prisidėti tuėtų ir jų neturintieji. Balkonai daugiabučiuose įvardijami kaip bendro naudojimo, nors ir yra privačiuose butuose.
„Mokėti turi visi. Kodėl aš turiu kaimynui remontuoti balkoną“, – komentavo namo gyventoja.
„Kai esi pensininkas, tai labai daug neprisidėsi“, – sakė Jefimas.
Administratorius sako, kad jau ne vienas susirinkimas su gyventojais žlugo.
„Per praeitus metus buvo organizuota keletas balsavimų. Pirmas balsavimas buvo būtent dėl balkonų remonto darbų – nesusirinko reikiamas gyventojų kvorumas, gyventojai nepritarė“, – pasakojo M. Zaborskas.
Nors siūlytos kelios išeitys.
„Sutvarkyti balkonus, rinktis projektą ir pašalinti tuos defektus. Antras sprendimas buvo dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje. Kaip žinia, finansavimas yra iki 30 proc., kad būtų kompleksiškai namas atnaujintas. Trečias sprendimas yra siūlymas dalyvauti Kauno miesto paveldosaugos programoje, kur yra iki 50 proc. finansavimas“, – paaiškino „Butų ūkio“ vadovas.
Visgi centro seniūnas sako, kad kitos išeities nebus – namą tvarkyti reikės.
„Administratorius bus priverstas imtis kitų drastiškų veiksmų ir vykdyti darbus pagal privalomuosius (nurodymus – red.p.)“, – LNK komentavo centro seniūnas Marius Šveikauskas.
Kai pastatas – avarinės būklės, namo administratorius su gyventojų sutikimu ar be jo tvarkybos projektą rengs. Skirtumas tas, kad, jeigu tvarkymas vyks be gyventojų sutikimo, jiems teks susimokėti apie 30 proc. brangiau nei su bendru sutikimu.
„Daroma ekspertizė, rengiamas projektas, teikiama sąmata gyventojams tvirtinti ir bus remontuojami. Tai jei nebus gyventojų sprendimo, bus remontuojami pavieniai balkonai, kurie didžiausią grėsmę kelia“, – paaiškino M. Šveikauskas.
Šis daugiabutis yra paveldosauginis, tad derinimo dėl tvarkymo – nemažai. Tvarkyti reikėtų ne atskiras problemas, o visą namą.
„Tai yra kompleksinis tvarkymas. Įeina, žinoma, balkonai, nes jei tik balkonai bus sutvarkyti, o visas fasadas byrantis, tai kur visos renovacijos tikslas? Iš tiesų viskas turėtų vykti kompleksiškai“, – žurnalistams komentavo Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Eglė Knygauskaitė-Lekienė.
Pasak administratoriaus, tokios situacijos, kai žmonės namų nesitvarko, dažnos.
„Ganėtinai dažnai – per metus būna 2-3 situacijos tokios, kai administratorius būna priverstas imtis priemonių ir tvarkyti avarinės būklės balkonus ar kitus elementus, gyventojams nepritarus“, – sakė M. Zaborskas.
Būna, kaimynams susiimti pavyksta – štai, šalia griūvančio daugiabučio yra panašus namas, kuris irgi prastos būklės, tačiau gyventojams apsisprendus, miestas tvarkybos darbams skyrė per 114 tūkst. eurų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
