Kaip sakė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, numatytos dvi išimtys, kurios bus įtvirtintos operacijų vadovų sprendimu. Jos susijusios su kultūros, sporto renginiais, viešojo maitinimo įstaigomis.
„Šiais atvejais nustatyti atskiri reikalavimai – atstumai, ir tų reikalavimų turi būti laikomasi“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, bus griežtinama reikalavimų laikymosi kontrolė.
Vyriausybės Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys priminė, kad galioja rekomendacija dėvėti apsaugos priemones.
„Tiek vidaus, tiek lauko renginių metu ir dabar galioja reikalavimai arba išlaikyti atstumus, arba dėvėti kaukes. Noriu atkreipti organizatorių dėmesį, kurie šį savaitgalį organizuos suplanuotus didelius renginius, ir ypač tuos, kurių renginiuose didžiąją dalį lankytojų sudarys senjorai. Jau grįžkime prie kaukių dėvėjimo ir saugokime save bei kitus“, – sakė G. Surplys.
Nuo pat karantino pabaigos visos viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai ir kitos – gali dirbti, kiek nori, o juose dirbančiam personalui dėvėti nosį ir burną dengiančių priemonių nebeprivaloma, tačiau rekomenduojama. Kiti reikalavimai, siekiant užtikrinti koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, lieka.
Tai reiškia, kad verslo atstovai turės riboti lankytojų srautus, užtikrinti atstumų laikymąsi ir imtis kitų prevencinių priemonių.
Teisingumo ministras E. Jankevičius teigė, kad šeštadienio data kaukėms grąžinti numatyta, jog verslas bei žmonės spėtų pasiruošti, tačiau apsaugos priemones rekomenduojama pradėti nešioti jau šiuo metu.
„Ir dabar ta rekomendacija galioja, mes dar galime ją sustiprinti ir akcentuoti – jau nuo šiandien labai stipriai rekomenduojame dėvėti kaukes“, – sakė E. Jankevičius.
Renginiams galioja atskiri reikalavimai
Kaip liepos 17 dieną nurodė Kultūros ministerija, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 d. neribojamas, leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 d. didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse – iki 1000 žmonių.
Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sprendimais.
Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujamąjį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės.
Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 m atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujamąjį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.
Pas barzdaskutį kaukės nereikės
Taip pat kaukės nebus privalomos tais atvejais, kai suteikti paslaugą su kauke neįmanoma. Ž. Vaičiūnas kaip pavyzdį paminėjo barzdos kirpimo paslaugą.
Kaukės nuo šeštadienio bus privalomos prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išskyrus tais atvejais, kai suteikti paslaugą su kauke neįmanoma. Už reikalavimų laikymąsi bus atsakingos įstaigos.
„Matant epidemiologinę situaciją tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse, įvertinus rizikas ir tai, kad reikalingi sprendimai, priimtas principinis sprendimas – privaloma dėvėti kaukes uždarose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išskyrus tuos atvejus, kai paslaugos teikimas su kauke nėra įmanomas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Kaip jau skelbta, kaukės bus privalomos ir viešajame transporte.
Lietuva dalyvauja bendrame vakcinos pirkimo procese
Ministras informavo, kad Lietuva dalyvauja bendrame Europos Sąjungos vakcinos nuo COVID-19 pirkimo procese.
„Šią savaitę reikia pateikti skaičius, kiek vakcinos reikės. (…) Reikia pripažinti, kad nėra tokios vakcinos, kuri būtų sertifikuota, (…) bet Lietuva dalyvauja ES bendrame išankstiniame pirkimo procese. Tam, kad tas dalyvavimas būtų sėkmingas, turime pateikti skaičius.
Buvo kalbėta apie tai, kad pirmiausia prioritetas turėtų būti teikiamas rizikos grupės asmenims, tai yra vyresniems kaip 65 metų amžiaus žmonėms paskiepyti, taip pat – tiems, kurie serga bent viena lėtine liga, bei teikiantiems paslaugas, kur reikalingas didelis socialinis kontaktas. Tai yra slaugos, sveikatos priežiūros sektoriai.
Antruoju etapu turime kalbėti apie kolektyvinio imuniteto įgavimą. Kalbant apie rizikos grupes, tai yra apie 40 proc. Lietuvos visuomenės. Jeigu siekiama kolektyvinio imuniteto, tai būtų apie 70 proc. populiacijos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, bus teikiamas prašymas dėl 70 proc. populiacijos skiepijimo. Skiepai nebūtų privalomi, tai priklausytų nuo gyventojų apsisprendimo.