„Kitais metais neatmeskime diskusijos apie šaukimo modelius. Ar tai būtų visuotinis šaukimas, kaip mes jį suprantame tradicine prasme, ar kitokios variacijos. Bet tai yra kryptis, kuri tikrai bus gyva kitą pusmetį, mes apie tai daug kalbėsime. Ir, aišku, modeliuosime galimus tolimesnius veiksmus, kuria kryptimi reikėtų judėti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Pasak NSGK pirmininko, kadangi ši tema reikalauja visuotinio pritarimo, tikslas bus visų pirma labai gerai išdiskutuoti galimus šaukimo modelius.
„Natūralu, kad reikia viską išdiskutuoti ir pasiūlyti tokius modalumus, sprendinius, kurie tiktų kuo platesniam ir visuomenės, ir politinių jėgų ratui. Kad tai nebūtų kažkoks vienas vienintelis modelis. Gali būti įvairių modelių, kaip šaukimą pajudinti labiau link visuotinio principo. Tad nenoriu čia kalbėti apie praktinius dalykus, bet diskusija su pasiūlytais sprendiniais, manau, tikrai pavyks“, – lūkestį išsakė jis.
Todėl L. Kasčiūnas pažymi, kad diskusija bus nebūtinai apie klasikinį visuotinio šaukimo modelį, nes esminis tikslas, pasak NSGK pirmininko, yra išplėsti šaukimo kryptį.
„Galbūt gali atsirasti siūlymų, nebūtinai jie ateinančiais metais bus įgyvendinti, kaip galime judėti, kad atsirastų didesnis karinis rezervas, kad karinis parengtumas stiprėtų tarp jaunimo. Tad galbūt nevadinčiau to visuotiniu šaukimu, bet šaukimo plėtros modalumais, kryptimis, kaip galima būtų kažką išjudinti“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad komitetas ateinančiais metais didelį dėmesį skirs visuotinės gynybos principui.
„Saugumo srityje ypatingas dėmesys bus teikiamas visuotinio saugumo, visuotinės gynybos principui, su mintimi, kad kiekvienas aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis, mūsų tautos atstovas, kuris nori prisidėti prie gynybos, turėtų rasti vietą mūsų saugumo ir gynybos architektūroje“, – pabrėžė politikas.
NSGK pirmininkas teigia, kad svarstant visuotinės gynybos principą taip pat bus diskutuojama ir apie Šaulių sąjungos sąveiką su kariuomene ir integraciją į gynybos planus, komendanto sistemos formavimą, teritorinės gynybos stiprinimą.
„Taip pat visuomenės pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui – tai susiję su visuotine gynyba, saugumu, piliečių įsitraukimu. Bus kalbama apie pasirengimą rezistencijai, ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui, taip pat patriotinio ugdymo stiprinimą. Ir patriotinis ugdymas, kuris vyko šiais metais, susijęs su nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų pilotiniu projektu, todėl plėsime jo apimtis“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Kalbant apie šiek tiek kitus saugumo dėmenis, tai informacinėje ir kibernetinėje srityse mes dėl (Rusijos – ELTA) trolių fermų, kurios veikia prieš Lietuvą, turime idėjų, kaip jas galima būtų bandyti užkardyti“, – pridūrė jis.
