Pasak L. Kasčiūno, artimiausiu metu šis įstatymo projektas bus išsiųstas vykdomosios valdžios institucijoms. Politikas taip pat nesutinka su opozicijos išsakyta kritika, kad tokios svarbos įstatymo projektai turėtų užgimti ne Seime, o Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Jo teigimu, dažnai NSGK užgimę įstatymo projektai yra parengiami greičiau, nes procedūros juos rengiant yra paprastesnės.
„Jau turiu pirmą variantą, kol kas jo dar niekam nesiunčiau, mes dar dirbame vidinėje darbo grupėje su patarėjais. Mes esame pajėgūs tokias principines, karkasines nuostatas sudėlioti, o jau po to, tokiems konkretesniems mechanizmams, aišku, reikėtų vykdomosios valdžios konsultacijų ir įsitraukimo“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Tai aš planuoju dar šią savaitę užmesti akį, finalizuoti tą pirminį variantą. Ir tada jau siųsti vykdomajai valdžiai, kad įsivertintų mechanizmus, esančius įstatyme, ir visus principus, kurie įtvirtinti tame įstatyme“, – pridūrė jis.
Kol kas NSGK pirmininkas teigia nenorįs detalizuoti, kas konkrečiai bus apibrėžiama įstatymo projekte.
„Nenoriu kol kas daug kalbėti apie darbinį variantą. Dar kol kas yra darbinis procesas, kažkokio anonso nenoriu skelbti, nes dar gali viskas keistis“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas nelinkęs sureikšminti ir opozicijos atstovų kritikos, kad tokie svarbūs įstatymai turėtų būti inicijuojami KAM, o ne komiteto.
„Gimė idėja tokį įstatymo projektą parengti susitikime, kur buvo ir KAM atstovai. Ir mes visi gražiai sutarėme, kad mes pirmą variantą rašome ir po to siunčiame vykdomajai valdžiai ir pirmiausiai KAM. Tai, šiuo atveju, nematyčiau čia didelės problemos, nes įtraukimas įmanomas jau antroje stadijoje, mes tai ir darysime“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ar ministrui A. Anušauskui dėl įstatymo anksčiau kilusios abejonės buvo išsklaidytos, politikas pabrėžė, kad ministerija tolimesniuose etapuose dar tikrai galės išsakyti savo poziciją.
„Posėdyje buvo viceministro lygmens atstovas, tai, sakyčiau, kad jis išgirdo. Bet mes vis tiek esame komanda. Dabar mes pasiūlome variantą, tačiau, bet kokiu atveju, savo nuomonę dėl to įstatymo galės pasakyti ir ministerija, to ir lauksime. Ir turbūt susėsime visi kartu: ne tik KAM, bet ir URM ir Vyriausybės kanceliarijos, NSGK nariai, ir pasižiūrėsime, ką darome toliau, tai aš šioje vietoje tikrai nematau problemos“, – patikino jis.
L. Kasčiūnas taip pat pabrėžia, kad dažnai NSGK užgimę įstatymo projektai yra parengiami greičiau, nes procedūros juos rengiant yra paprastesnės.
„Matyt, dažnai galima kai kuriuos dalykus padaryti komitete, jeigu esi aktyvus ir turi idėjų, galbūt net ir greičiau duoti startą diskusijai. Nes kai kurios procedūros vykdomojoje valdžioje kartais būna labai sudėtingos, ilgos“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
„NSGK nariai buvo aktyvūs dėl mūsų visų gynybos stiprinimo priemonių, tame tarpe ir dėl kolektyvinio saugumo įsipareigojimų stiprinimo Lietuvoje ir, be abejo, darbas dėl Vokietijos brigados, noras turėti priešakines pajėgas, čia mums yra svarbus, jis yra įtvirtintas partijų susitarime, kurį koordinavo NSGK, mūsų įvairiuose sprendimuose. Tai mes esame tie, kurie ne tik atlieka parlamentinę kontrolę, bet esame ir tie, kurie inicijuoja“, – taip pat pažymėjo jis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad įstatymas dėl Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje leistų sutelkti politinę valią, palengvinti tam tikrus kariams reikalingos infrastruktūros įrengimo procesus bei numatyti tam reikalingus finansavimo šaltinius.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad Lietuva parodytų ir pademonstruotų, kad yra patikimas ir rimtas partneris, pasiruošęs padaryti viską, kas priklauso, kad būtume pasiruošę priimti sąjungininkus.
„Kadangi pasirengimo priimti Vokietijos brigadą procesas peržengs šios Seimo kadencijos ribas, reikia užtikrinti tęstinumą. Įstatymas tokį tęstinumą ir politinę santalką tarp visų Lietuvos politinių jėgų, remiančių NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimą, užtikrintų geriausiai“, – teigia NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad Seimo opozicija šią iniciatyvą, pavadintą „Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu“, palaiko, nors ir turi tam tikrų pastabų. Vis dėlto, parlamento mažumos atstovai kelia klausimą, kodėl tokios svarbos iniciatyvą pasiūlė ne KAM.
Politikai pastebi keistą tendenciją – anot opozicijos, tai ne pirmas kartas, kai šalies gynybai svarbūs klausimai gimsta Seime, o ne ministerijoje.
