Politologai pastebėjo, kad toks socialdemokratų pasirinkimas liudija, jog partiečiai LSDP viduje siekia stabilumo ir nori mažinti tarp partijos narių atsiradusias įtampas. Kartu, politologų teigimu, laikinasis partijos pirmininkas yra lyderis, kurio vadovavimas partijai didina bent jau teorines 2017 m. rudenį nuo LSDP atskilusių ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) suformavusių politikų sugrįžimą į socialdemokratų partiją.
Kaip informavo LSDP komunikacijos skyriaus atstovas Justinas Argustas, partijos taryba rinkosi iš dviejų galimų laikinųjų partijos vadovų – M. Sinkevičiaus ir Vilijos Blinkevičiūtės.
M. Sinkevičius partijai vadovaus iki gegužės 29 d. vyksiančio suvažiavimo, kurio metu bus patvirtintas naujai išrinktas LSDP pirmininkas. Rinkimai vyks dviem turais: socialdemokratų pirmininko rinkimų I–asis turas vyks balandžio 22–25 dienomis, partijos vadovas renkamas 2 metų kadencijai.
Laikinasis vadovas – neatsitiktinis pasirinkimas
„Tai, kad pirmininku buvo išrinktas M. Sinkevičius, signalizuoja, jog partijos viduje yra siekis stabilizuoti situaciją ir nesusipriešinti viduje esamoms grupuotėms taip, kad įvyktų skilimas.
M. Sinkevičius simbolizuoja tam tikrą sąsają tarp jaunosios – naujosios kartos ir socialdemokratiją kūrusių Lietuvos politikų. Jis yra savotiškas tarpininkas. Kaip viskas vyks toliau, priklausys nuo to, kokią generalinę liniją pasirinks partijos aktyvas“, – M. Sinkevičiaus tapimą laikinu LSDP pirmininku įvertino politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas prisiminė, kad M. Sinkevičius kažkada buvo G. Palucko konkurentas partijos pirmininko rinkimuose. Turint galvoje, kad rinkimuose skirtumas tarp jų buvo nedidelis, pasak V. Dumbliausko, panašu, kad M. Sinkevičius turi gana tvirtas pozicijas partijoje.
G. Paluckas LSDP vadovavo nuo 2017 m. gegužės, kai partijos pirmininko rinkimuose jis susigrūmė su laikinuoju pirmininku išrinktu M. Sinkevičiumi. G. Paluckas tuo metu sulaukė 5190 partiečių balsų, jo konkurentas M. Sinkevičius – 4781 balso. Rinkimuose dalyvavo 10 024 arba 49,17 proc. LSDP narių, o G. Palucką ir M. Sinkevičių teskyrė vos 409 balsų skirtumas. 2019 m. pavasarį G. Paluckas buvo perrinktas LSDP pirmininku antrai kadencijai.
Prieš G. Palucko atsistatydinimą pasigirdo kalbos, kad pavasarį LSDP pirmininko rinkimuose dalyvaus ir Juozas Olekas. Šias kalbas ir planus dalyvauti socialdemokratų lyderio rinkimuose patvirtino ir pats europarlamentaras J. Olekas.
Vis tik, kaip pastebėjo politologas V. Dumbliauskas, J. Olekas yra vyresniosios kartos politikas, o šiandienos politinė aplinka Lietuvoje reikalauja naujos kartos atėjimo.
„G. Paluckas pabandė, nepavyko. M. Sinkevičius yra viltis socialdemokratams. J. Olekas yra vyresniosios kartos politikas. Kaip matome, valdančiosios partijos – konservatoriai, liberalai, Laisvės partija – turi jaunus, jaunesniajai politikų kartai priskiriamus pirmininkus. Ateina nauja politikų karta ir į tai reaguoti reikia ir LSDP“, – kalbėjo MRU docentas.
Būtinas atsinaujinimas
Profesorius L. Bielinis akcentavo, kad nusistovėjusi LDSP retorika, akcentuojanti lygybę, nepasiekia visuomenės.
„Tą rodo praktika – tai yra rinkimai. To naujo požiūrio reikia ir tai, ar socialdemokratai pristaikys prie naujų sąlygų ir kaip prisitaikys, mes matysime“, – sakė jis.
„Jeigu bus pasirinktas atsinaujinimo kelias, tas atsinaujinimo kelias kels klausimą dėl neefektingų politinių pozicijų bei politinių nuostatų, tada iš tikrųjų turėsime atsinaujinimo etapą, kur senoji karta turės trauktis ir užleisti vietą jaunesniems. Tai priklausys nuo to, kokį kelią artimiausiu metu diskusijose pasirinks pati partija“, – tęsė VDU politologas.
Valstybės raidai, anot politologo V. Dumbliausko, labai svarbi ir stipri politinė dešinė, ir stipri politinė kairė. Kairė, jo teigimu, šiuo metu yra stipriai nusilpusi, tačiau turi visas galimybes puikiai pasirodyti, jei susitvarkys su vidinėmis problemomis.
Tapatybės praradimas, ambicijos, senoji karta, kuri vis dar kažko nori, jaunoji karta, kuri dar nėra stipriai įsitvirtinusi – taip politinį būvį LSDP viduje apibūdino MRU docentas.
Mąstymą apie tai, kokia kryptimi galėtų judėti LSDP su laikinuoju pirmininku, anot L. Bielinio, šiek tiek apsunkina tai, kad nesame pastebėję ryškių M. Sinkevičiaus deklaracijų dėl jo politinių pozicijų.
„Kitokio požiūrio į visuomenę, į socialinius pokyčius socialdemokratams trūksta ir tą reikia daryti“, – sakė jis.
Kita vertus, politologas V. Dumbliauskas ragino atkreipti dėmesį į gerą M. Sinkevičiaus reputaciją savivaldos lygmenyje.
„Kaip meras, jis tvarkosi gana gerai ir yra vertinamas gana gerai. Jis yra Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, jei jis yra išrinktas 60 Lietuvos savivaldybių lyderiu, tai reiškia, kad savyje tam tikro užtaiso jis turi“, – kalbėjo politologas.
M. Sinkevičius atneša LSDP ir LSDDP susijungimo perspektyvą?
Iš kai kurių politikų pasigirsta kalbos, kad M. Sinkevičius yra ne tik sąsaja tarp jaunosios ir vyresniosios LSDP kartų, tačiau kartu galėtų būti sąsaja tarp LSDP ir atskilėlių iš LSDDP. Dar 2017 m., kai nuo LSDP atskilo dalis partijos, kuri įkūrė LSDDP, buvo kalbama, kad M. Sinkevičius pasilieka pas socialdemokratus tam, kad G. Palucko nesėkmės atveju galėtų suvienyti LSDP ir LSDDP.
Į Seimą neišrinktos LSDDP lyderis Gediminas Kirkilas viešojoje erdvėje prieš laikinojo LSDP pirminko rinkimus kalbėjo, kad kad jei naujuoju LSDP pirmininku taptų šio posto siekti ketinanantis J. Olekas, galėtų pasikartoti daugiau nei prieš du dešimtmečius vykęs kairiųjų partijų jungimosi procesas.
„Aš nematau partijų susijungimo galimybės, bet aš matau žmonių – mūsų pažiūrų žmonių – įsiliejimą į mūsų gretas. Tų, kurie vertina mūsų vertybes“, – ELTAI praėjusią savaitę sakė pats J. Olekas.
Abu Delfi.lt kalbinti pašnekovai vieningai sutarė, kad M. Sinkevičiaus nors ir laikina lyderystė partijoje didina teorines LSDP ir LSDDP susijungimo galimybes.
„Susijungimo scenarijus atrodytų realus, nes ir G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai suprato, kad po atsiskyrimo jie yra praktiškai niekas. Jei per šiuos rinkimus LSDDP gautus balsus mes būtume pridėję prie LSDP, tai būtų galima kalbėti apie trečią vietą rinkimuose užėmusią partiją“, – tikino politologas V. Dumbliauskas.
Per 2020 m. parlamento rinkimus LSDP daugiamandatėje rinkimų apygardoje surinko 108 tūkst. 649 rinkėjų balsus. LSDDP – 37 tūkst. 197 balsus. Susumavus abiejų partijų gautus balsus, rinkėjų palaikymas siektų 145 tūkst. 846. Tuo tarpu trečiąją vietą daugiamandatėje apygardoje iškovojusią Darbo partiją per rinkimus palaikė 110 tūkst. 773 rinkimų dalyvių.
„Tarp G. Kirkilo ir Juozo Bernatonio vienoje pusėje bei G. Palucko kitoje pusėje buvo daug asmeniškumų. Tai tam tikri ambicijų karai, bet tiek G. Kirkilas, tiek J. Bernatonis turėtų pripažinti, kad jie priklauso nueinančių politikų kartai. Skaldymasis, kaip rodo neilga atkurtos Lietuvos politinė istorija, nieko gero nežada: atskilėliai dažniausiai išnyksta“, – pabrėžė V. Dumbliauskas.
Profesorius L. Bielinis patikino, kad LSDP ir LSDDP susijungimas yra tikėtinas. Tačiau prognozavo, kad reikėtų tikėtis scenarijaus, kai vyksta ne susijungimas tarp dviejų politinių darinių, bet tam tikrų LSDDP atstovų sugrįžimas į LSDP.
„Teoriškai tai (susijungimas – aut.past.) būtų labai gerai. Kaip įvyks praktikoje, labai sunku pasakyti, nes priklauso ne tik nuo teorinio intereso, bet ir nuo nuotaikų abiejų partijų viduje. Dalis socialdemokratų daugelį socialdarbiečių traktuoja kaip nomenklatūrinę grupę, kuri užšaldė socialdemokratų raidą, sustabdė jų galimą vystymąsi.
Todėl susijungimas teoriškai, ko gero, laukiamas, bet praktiškai gali būti įvairiausių atvejų. Tikrai gali būti, kad LSDP lauks pavienių politikų grįžimo į partiją. Kiekvienas atskirai paduos prašymą, kuris bus svarstomas individualiai“, – detalizavo L. Bielinis.
