Geopolitinis kontekstas
Didysis geopolitinis žaidimas tęsiasi, teigia karo ekspertai praėjusios savaitės apžvalgoje. Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas lankėsi Kinijoje, kur susitiko ne tik su kinų diplomatais, bet ir su šalies vadovu Xi Jinpingu.
Vien tai yra signalas, kad nepaisant visų probleminių klausimų santykiuose su JAV, Kinija linkusi ieškoti dialogo. Po susitikimo abi pusės (ir JAV prezidentas) kalbėjo apie santykių progresą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nuo šiol Pekinas ir Vašingtonas taps draugais.
Visgi tai bloga žinia Kremliui, kuris vis dar tikisi diplomatiniame fronte sau naudinga linkme išnaudoti 12 punktų taikos planą bei iš Kinijos gauti ginkluotės bei šaudmenų.
Tikėtina, siekdama dar labiau stumti rusus į kampą, JAV aukščiausiu lygiu pažymėjo, jog negalima atmesti Rusijos sapalionių Ukrainoje panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai taip pat gali būti susiję su siekiu atskirti Pekiną nuo Kremliaus. Ekspertai primena, jog Kinija griežtai ir vienareikšmiškai pasisako prieš branduolinio ginklo naudojimą sprendžiant konfliktus.
Praėjusią savaitę didieji žaidėjai tęsė užpraeitos savaitės darbus. Darbotvarkę pakoregavo J. Prigožino maištas, tačiau dėmesio centre buvo viešos ir ne viešos derybos dėl taikos sąlygų.
Šeštadienį Kyjive apsilankė JAV CŽA vadovas V. Burnsas, kuris susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir su Ukrainos žvalgybų vadovais. Viešoje erdvėje sklando gandai, kad šiame susitikime aptarti galimi karinių veiksmų užbaigimo scenarijai.
Tai netiesiogiai patvirtina ir V. Burnso skambutis Rusijos SVR vadovui S. Naryškinui. Viešai skelbiama, jog CŽA direktorius užtikrino, kad JAV neprisidėjo prie J. Prigožino maišto. Taip pat galima daryti prielaidą, kad buvo kalbėta ir apie tolimesnes karo perspektyvas. Tarsi iliustruojant, kad šios perspektyvos rusams nieko gero nežada, nes vis daugėja patvirtinimų, kad Ukrainai bus perduoti F16 bei ATACAMS raketos.
Klausimas dėl Ukrainos bilieto į NATO Vilniaus samito ir toliau lieka atviras. Iki galutinio sprendimo Vilniuje Vakarų valstybės taip pat gali bandyti šį svertą naudoti diskusijose su Rusija.
Ne išimtis prieš tai aptartas pokalbis tarp V. Burnso ir S. Naryškino. Šalia Baltijos valstybių ir Lenkijos į entuziastų gretą dėl paramos Ukrainos narystei NATO netikėtai stojo ir Prancūzija. Sunku pasakyti, ar tai lūžis, ar derybinė pozicija su Rusija, o galbūt būdas konkuruoti su amerikiečiais išsakant „unikalią“ poziciją? „Pagyvensim – pamatysim“, – rašo ekspertai.
Tai yra signalas Vakarams
Jų teigimu, atskirai verta paminėti Ukrainos kariuomenės vado V. Zalužno interviu „The Washington Post“.
Esminis akcentas — Ukrainos puolimas Zaporižioje lėtas, nes rusai turi persvarą ore, ypač imant atskirus sektorius. Jei tiksliau, Ukrainos oro pajėgos neturi galimybių doktriniškai (pagal NATO standartus) paremti savo manevrinių vienetų puolimo prieš ešalonuotą rusų gynybą bei smūgiuoti į rusų gynybos gilumą, dėl to puolimas yra toks, koks yra.
Tikėtina, tai yra signalas Vakarams, kad NATO samite Vilniuje Ukraina laukia galutinių sprendimų dėl F16, ATACAMS ir modernių oro gynybos sistemų bei bendro paramos masto didinimo.
Po J. Prigožino maišto Rusijoje agresoriaus politiniame elite vyksta tam tikros pjautynės. Daugėja informacijos, kad Rusijos žvalgybos, saugumo struktūrose ir kariuomenėje vyksta atskirų asmenų suėmimai ir tardymai (pvz., nepatvirtintais duomenimis, jau yra suimta apie 14 generolų, įskaitant S. Surovikiną).
Gali būti, kad tai tik informacinės priedangos dalis, tačiau net ir šiuo atveju, tai rodo ženklų Kremliaus režimo susilpnėjimą. Tikėtina, bandydamas taisyti padėtį V. Putinas išlindo iš bunkerio ir viešoje erdvėje rodėsi beveik kasdien. Vien ko vertas cirką primenantis vizitas į Dagestaną (jei tai išties buvo jis ir jei tai išties buvo Dagestanas).
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Agresoriaus puolimo potencialas šiuo metu yra išsekęs.
Aktyvumo kontaktinėje linijoje stoką okupantai pabandė kompensuoti aviacijos, raketų ir dronų savižudžių smūgiais linijoje Charkivas — Kupjanskas — Poltava. Ukrainos gynėjai atsakė ugnimi, tęsė pajėgų telkimą bei proaktyvių veiksmų kontaktinėje linijoje nevykdė.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Tikėtina, siekdami sukurti naują įtampos židinį fronte, į jį pritraukiant Ukrainos manevrinius vienetus nuo Bachmuto ir Svatovės sektorių, rusai tęsė savo atakas Torskės— Jampolivkos bei Dibrovos ruožuose. Ukrainos gynėjai artilerijos ir manevrinių vienetų dėka atrėmė šias atakas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lisičianskas. Agresoriui nepavyko sukaustyti ukrainiečių vienetų Rozdolivkos — Veselės — Spirnės ruožuose, tokiu būdu į Lisičiansko sektorių taip pat pritraukiant papildomų Ukrainos pajėgų iš Bachmuto ir Svatovės sektorių. Kita vertus okupantai suintensyvino Bilohorivkos apylinkių puolimą, tačiau ukrainiečiai išlaikė pozicijas ir čia.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Ukrainiečiai pasistūmėjo link Krasna Horos, Klišijivkos ir Kurdiumivkos. Tuo pačiu jie vykdė vis intensyvesnes atakas Vasilivkos — Rozdolivkos — Veselės ruože bendra kryptimi link Soledaro, kas agresorių verčia perskirstyti rezervą. Mūšio tempą čia vis stipriau diktuoja Ukrainos pajėgos.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdijivka — Marijinka. Okupantai bandė perimti iniciatyvą šiauriniame Avdijivkos flange, Pervomaiskėje bei Marijinkoje.
Tikėtina, tai iš dalies buvo susiję su rusų siekiu prikaustyti Ukrainos vienetus Vulhledaro sektoriuje, tačiau iš esmės tai nepakeitė paveikslo sektoriuje. Ukrainos gynėjai nešvaistė pajėgų ir resursų kontratakoms, o nuosekliai naikino agresoriaus puolimo potencialą.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledaras. Kartu su veiksmais Avdijivkoje — Marijinkoje agresorius Vuhledaro sektoriuje siekė apsaugoti savo Zaporižios rytinį flangą bei neleisti ukrainiečiams vystyti puolimo Volnovachos link.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmakas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis).
Orihivas. Ukrainiečiai nežymiai išplėtė savo placdarmus Piatihatkų ir Robotynės ruožuose ir tęsė operacijas Vasilivkos bei Tokmako link.
Tikėtinas artimiausias tokių operacijų tikslas — sukurti sąlygas arčiau pritraukti Ukrainos artilerijos vienetus, kad šie galėtų netiesiogine ugnimi padengti Vaslivkoje — Tokmake — Melitopolyje esančią rusų komunikacinę liniją.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Ukrainos gynėjai tęsė operacijas vakariniame flange. Užėmė Rivnopilį ir ruošėsi Prijutnės puolimui. Rytiniame flange toliau tęsėsi susidūrimai, tačiau ukrainiečiai dar neįveda pagrindinių savo vienetų. Agresorius vykdė nesibaigiančias kontratakas, taip mažindamas savo galimybę ateityje turėti mobilius rezervus pagrindinėje gynybos linijoje.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos vykdė lokalias atakas kairiajame Dnipro upės krante, tokiu būdu čia prikaustant agresoriaus vienetus, kad jų rusai negalėtų permesti į Zaporižios kryptį. Be to, ukrainiečiai vėl raketomis ir dronais atakavo Krymo „butelio kakliuką“. Okupantai standartiškai atsakė smūgiais į Odesos, Mykolaijivo ir Chersono miestus.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Drastiškai sumažėjo agresoriaus raketų naudojimas (58 ir 2). Rusai iš esmės rėmėsi dronais savižudžiais, kurių nuostoliai nežymiai sumažėjo (101 ir 85). Panašu, agresorius ima taupyti raketas.
Rusų nuostolių dinamika kituose parametruose rodo intensyvius mūšius, tačiau tuo pačiu signalizuoja, kad Ukrainos pajėgų puolimas dar vis yra pirminėje fazėje.
Okupantų gyvosios jėgos nuostoliai išaugo (4810 ir 5030), o šarvuotos technikos netektys kiek sumenko (123 ir 104), tačiau vis dar yra aukštos.
Agresoriaus bendros artilerijos sistemų netektys taip pat krito (201 ir 167), tačiau tai yra visiškai natūralu, išlaikyti tokį aukštą efektyvumą Ukrainos pajėgoms būtų sudėtinga. Taip pat labai tikėtina, kad kažkiek sumažėjo artilerinių dvikovų, kadangi abi pusės pradėjo labiau remti savo manevrinius vienetus, esančius tiek gynyboje, tiek puolime.
Bendras vertinimas ir prognozės
Tikėtina, kad J. Prigožino maištas turės ilgalaikių pasekmių Kremliaus režimo gyvybingumui, tačiau trumpuoju laikotarpiu kare agresorius greičiausiai konsoliduos pajėgų valdymą (per represijas bei samdinių įtraukimą į reguliarius vienetus).
Labai tikėtina, kad J. Prigožino maištas ir pasekmių valdymas gali atitraukti reikšmingus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų resursus, kas gali kuriam laikui lemti Rusijos „aktyvių priemonių“ (pvz.: dezinformacinė veikla, „netikros vėliavos“ operacijos, papirkinėjimai, žvalgybinė veikla Ukrainoje ir pan.) intensyvumo mažėjimą.
Ukrainos pajėgos toliau veikia pirmoje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas).
Panašu, kad prognozė dėl okupantų raketų ir dronų smūgių lieka nepakitusi. Netgi atsižvelgiant į pastarosios savaitės sumažėjusius smūgius raketomis, agresorius nekeis savo siekio naikinti vakarietiškas Ukrainos oro gynybos sistemas ir terorizuoti nekaltus gyventojus (kaip buvo praėjusią savaitę Kramatorske).
Ukrainiečių puolimo atveju rusai tikėsis savo manevrinių vienetų, artilerinės ugnies paramos ir fronto aviacijos pastangomis stabdyti Ukrainos pajėgas.
Neatmestina, kad okupantai nenaudos modernių raketų kontaktinėje linijoje, o panaudos, pavyzdžiui, S300 raketas, dronus, MLRS. Nors praėjusią savaitė tokių požymių kontaktinėje linijoje nebuvo, bet tikimybė ir toliau išlieka.
