Geopolitinis kontekstas
Pagrindinis akcentas praėjusią savaitę buvo „grūdų susitarimo“ klausimas.
Viešai deklaruotos Rusijos sąlygos sugrįžti į „grūdų susitarimą“ iš esmės apima pranašumo prieš Ukrainą sukūrimą prekybos grūdais srityje bei sankcijų mažinimą. Tikėtina, derybų užkulisiuose gali būti keliamas ir dar vienas karinis reikalavimas — priversti Ukrainą nutraukti smūgius Krymui.
Dvi paskutinės savaitės parodė, kad karinių priešnuodžių „Storm Shadow“ raketoms rusai neturi, tad belieka bandyti smūgius sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis ir tarptautiniais susitarimais. Turbūt kaip derybinis argumentas bus naudojamas ir gerokai suintensyvėję agresoriaus smūgiai Odesai.
Rusų siūlomas algoritmas labiau nei nuspėjamas: Ukraina neliečia Krymo, rusai — Odesos ir kitų uostų, o grūdai pasiekia badaujančias šalis, t.y., Turkija ir Vakarų Europa nesulaukia pabėgėlių antplūdžio iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad „grūdų susitarimas“ gali veikti ir be Rusijos, bendra Vakarų ir Ukrainos alternatyva galėtų būti suformuota Ukrainos — NATO taryboje arba kituose formatuose.
Tačiau kad šie žodžiai taptų kūnu reikalinga ne tik partnerių pagalba diplomatiniame fronte, bet ir tiesioginis įsitraukimas užtikrinant grūdus gabenančių laivų saugumą. Karine prasme tai turi tris dedamąsias:
- Priešraketinė ir oro gynyba apsaugant jūrų uostus. Naujuose Vakarų paramos paketuose yra papildomų sistemų, tačiau reikalingas atskiras ir greitas sprendimas siejant tai konkrečiai su „grūdų susitarimu“.
- Tolimojo nuotolio ugnies priemonės, atakuoti agresoriaus oro ir jūrų uostus, raketų paleidimo platformas, tame tarpe laivus. F-16 naikintuvus, tikėtina, Ukrainoje pamatysime rudenį arba žiemą, diskusijos dėl ir ATACAMS toliau banguoja JAV, o kalbos apie modernias prieš laivines raketas šiuo metu nėra girdimos.
- Karinio jūrų laivyno grupės palyda, neleidžianti agresoriui iš oro ir jūros trikdyti laivybos atakuojant krovininius laivus.
Nepanašu, kad imsis karinių priemonių
Nepanašu, kad Vakarai šiuo metu yra pasirengę būtent karinėmis priemonėmis spręsti šį klausimą. Tikėtina, kad viskas ims keistis, kai Vakarų žvalgybos pamatys aiškesnį Rusijos pasiruošimą įgyvendinti savo žodžius. 23 metai bendravimo su V. Putino Rusija turėjo demokratijas įtikinti, kad vėluoti su teisingais sprendimais yra blogiausias džentelmenų bruožas.
Kas liečia R. T. Erdoganą, tai jis jau pareiškė, kad laukia V. Putino Turkijoje rugpjūčio mėnesį. Tradiciškai Turkijos prezidentas kol jam nenaudinga nenori sudeginti visų tiltų bei kalba apie galimybę atliepti į Rusijos poziciją dėl „grūdų susitarimo“. Tuo pačiu Turkijos lyderis sako, kad V. Putinas turi lūkesčių galimiems Vakarų lyderių sprendimams, todėl jis susitikime galėtų atstovauti ir Vakarų partneriams.
R. T. Erdoganas greičiausiai turi omenyje sankcijų Rusijai mažinimą. Pastaruoju atveju Turkijos prezidentas prekiauja oru, kadangi jokios tiesioginės įtakos ES sprendimams dėl sankcijų nuėmimo jis neturi. Tuo labiau, jis neturi įtakos Ukrainos pajėgų operacijoms Kryme, o ir siekio gelbėti daužomus rusus vargu ar turi. Tikėtina, kad perspektyva likti dominuojančia jėga Juodojoje jūroje tikrai žavi R. T. Erdoganą.
Agresorius ir toliau bandė valdyti birželio 24-osios dienos „Vagner“ maišto pasekmes. Vienas iš rezultatų — I. Strelkovo – Girkino sulaikymas. Nors šis ultranacionalistinių pažiūrų teroristas būdamas Maskvoje labai aštriai viešai kritikavo ne tik Kremlių, generalinį štabą, bet ir J. Prigožiną, tačiau šiuo metu kolektyvinio V. Putino tikslas parodyti, kas šalyje yra šeimininkas.
Pati „Vagner“ grupuotė po truputį kuriasi Baltarusijoje. J. Prigožinas viešai rėžė labai ugningą kalbą, esą „Vagner“ dar sugrįš į mūšio lauką, kai pasikeis tas, šiuo metu gėdingas, kariavimo būdas. Taip pat jis paminėjo, kad nauji „Vagner“ kovotojų medžioklės plotai bus Afrikoje. Visa tai labiau primena viešųjų ryšių akciją, tačiau pagyvensime pamatysime.
Grėsmę vertina skeptiškai
Ekspertų teigimu, būtina sureaguoti į O. Arestovyčiaus išsakytas mintis dėl „Vagner“ grupuotės grėsmės Lietuvai.
„Mes skeptiškai vertintume tai, kad samdiniai galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui „Zapad — 2023“ pratybų metu provokacijai prieš Lietuvą“, – teigia jie.
Ekspertų nuomone, A. Lukašenkai tikrai nereikia užsidėti taikinio sau ant kaktos.
Jeigu nepaaiškinamu būdu „Vagner“ samdiniai bus kažkas daugiau nei tik instruktoriai, tai kokio velnio A. Lukašenka turėtų suteikti savo šalies teritoriją ir resursus tiesioginiam NATO šalies užpuolimui?
Kyjivo puolimo metu Rusija naudojosi Baltarusijos teritorija ir resursais, tačiau NATO — ne Ukraina, o „Vagner“ samdiniai dabar labiau A. Lukašenkos nei Kremliaus.
Tad kam A. Lukašenkai tapti šių V. Putino schemų (jei tokios yra) dalimi? Ko tikrai galime tikėtis, tai bandymų Rusijos „aktyvių priemonių“ kanalais (diplomatija, propaganda ir pan.) mus visus įtikinti, kad grėsmė yra reali ir esą Vakarai privalo daryti nuolaidas, jei nenori viso to eskaluoti.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Agresorius intensyvino puolimą visuose ruožuose. Jam pavyko pasistūmėti šiauriniame ir pietiniame flange. Ukrainiečiai savaitės bėgyje stabilizavo padėtį prie Masjutivkos, neleido rusams įsisiūbuoti centriniame ruože. Kita vertus, pietiniame flange (Karmazinivka) rusams pavyko pasistūmėti, savaitės eigoje jie plėtė savo placdarmą vakarinėje Žerebeco upės pusėje ir įsitvirtino aukštumose esančiose Novojehorivkos prieigose. Tokiu būdu agresorius ukrainiečiams bent kuriam laikui primetė mūšio ritmą.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Kremina. Agresorius atakavo visoje kontaktinėje linijoje, jam nežymiai pavyko pajudėti į priekį pietiniame flange. Tačiau puolimo tempas sumenko, Ukrainos pajėgos sėkmingai su artilerine ugnimi ir FPV dronais atakavo mūšio rikiuotės formavimo vietose besitelkiančius okupantų vienetus, sugebėjo pastumti agresoriaus pozicijas toliau nuo Jampolivkos.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysyčanskas. Sektoriuje ir toliau dominavo pozicinės kautynės. Agresoriaus vienetai buvo dar mažiau aktyvūs nei praėjusią savaitę, daugiausia rėmėsi aviacijos ir artilerijos smūgiais. Okupantai šiame sektoriuje esančias pajėgas gali laikyti kaip tam tikrą visos krypties rezervą, pvz.: permetant pailsėjusius vienetus į karščiausius taškus, suaktyvinant puolimą kai reikia palaikyti įtampą kryptyje kai (jei) Kreminos sektoriuje rusų puolimas išsikvėps, kai ukrainiečiai aktyviau puls Soledaro link, pabandyti smogti jiems į flangą. Ukrainiečiai telkė pajėgas ir ruošėsi ateities operacijoms.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Ukrainiečiai sistemiškai toliau judėjo šiauriniame flange. Jie nustūmė rusus nuo didžiosios dalies kalvų prie Orihovo Vasylivkos, sugebėjo pasistūmėti prie Jahidnės. Tokiu būdu agresoriui šiame ruože lieka vis mažiau manevro laisvės, Ukrainos gynėjai formuoja placdarmus puolimui link Krasna Horos.
Tai leido jiems šiek tiek pajudėti ir vakarinėse Bakchmurto prieigose. Tuo tarpu pietiniame flange agresoriaus situacija taip pat blogėjo. Įsitvirtinę kalvose prie Klišijivkos, ukrainiečiai daužė rusus su artilerija ir kitomis ugnies priemonėmis, o mūšiai užvirė pačioje gyvenvietėje. Be to, Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti link Andrijivkos, jie išplėtė placdarmą prie Kurdiumivkos. Agresorius į mūšį metė viską — pėstininkus, desantininkus, „kadyrovcus“, tačiau padėties atstatyti nepavyko.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdijivka — Marijinka. Savaitės pradžioje rusams pavyko pajudėti į priekį keliuose ruožuose, tačiau tai buvo tik nežymus kontaktinės linijos stumtelėjimas „niekieno žemėje“. Kažkuo rimtesniu tai nevirto, kadangi antroje savaitės pusėje okupantų puolimo potencialas ėmė sekti, prie to puikiai prisidėjo ukrainiečių artileristai.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledaras. Ukrainiečiai vis dažniau rengė lokalias atakas Mikilskės ir Volodymirvkos ruožuose. Agresorius bandė atsakyti puldamas Novomychailivkos ruože, tačiau tai neprivertė ukrainiečių atsisakyti savo planų. Tačiau kol kas Ukrainos gynėjų pastangos nedavė apčiuopiamų rezultatų. Neatmestina, kad šiuo metu vykdoma žvalgyba mūšiu.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmakas, Melitopolis).
Orihivas. Ukrainiečiai išplėtė kontaktinę liniją ir savo placdarmą sėkmingai atakuodami prie Kamjanskės. Tai nuėmė dalį krūvio nuo Ukrainos manevrinių vienetų prie Žerebiankų, kas leido savaitės pabaigoje ukrainiečiams nežymiai pasistūmėti. Prie Robotynės Ukrainos pajėgos sunkiai, tačiau juda į priekį. Jie įsitvirtino šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose, tęsia operacijas siekdami apeiti Robotynę iš rytų. Tuo pačiu savaitės bėgyje sugebėjo išplėsti savo placdarmą į rytus (keliu Orihivas — Polohao) ir pietryčius (link Verbovės).
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Ukrainiečiai antroje savaitės pusėje pastangas sukoncentravo atakuodami Staromajorskės — Urožainės ruože. Agresorius čia permetė rezervus ir neužleidžia pozicijų. Mūšiai sudėtingi, tačiau Ukrainos vienetai juda. Nepaisant rusų kontratakų vakariniame flange, ukrainiečiai pasistūmėjo Prijutnėje. Rytiniame flange prie Novodoneckės Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko nežymiai pasistūmėti.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos savaitės bėgyje raketomis surengė eilę sėkmingų smūgių, kuriuos įgalino gera žvalgyba mūšiu dronais. Derlius įspūdingas — pažeistas Krymo tiltas, sėkmingai atakuotos rusų logistinės bazės Staryj Kryme ir Oktiabriskėje. Žvelgiant į veiksmus ant žemės, ukrainiečiai išlaikė nedidelius placdarmus prie Antonivkos tilto kairiajame Dnipro upės krante.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Ukrainiečių smūgių Krymo pusiasalyje suaktyvėjimas demonstruoja: politinį ir karinį Ukrainos ir Vakarų apsisprendimą pusiasalį paversti taikiniu, didėjančius ukrainiečių „Storm Shadow“/SCALP raketų resursus, ištobulintą targetingo procesą ir tokių smūgių taktiką (žvalgyba, žvalgyba mūšiu, taktinis klaidinimas, smūgis).
Aptariamuoju laikotarpiu agresorius siekė pademonstruoti pasitraukimo iš „grūdų susitarimo“ pasekmes, todėl suintensyvino raketų naudojimą, koncentruodamas smūgius Odesai. Toks kiekio ir koncentracijos išaugimas apkrovė Ukrainos pajėgų oro gynybą moderniomis oro gynybos sistemomis mažai pridengtoje Odesoje. Dėl to rusų smūgiai buvo rezultatyvesni nei įprasta.
Tai, kad naudotos ne tik sunkiau numušamos, bet ir labai brangios raketos „Kalibr“, „Oniks“, Kh22 rodo, kad agresorius siekė momentinio efekto.
Agresoriaus dronų — savižudžių naudojimas išliko panašus, ką rodo ir nuostolių dinamika (135 ir 138).
Agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose rodo intensyvėjančius susidūrimus kontaktinėje linijoje bei Ukrainos pajėgų efektyvesnes pastangas atakuojant agresoriaus užnugarį.
Pažiūrėkime detaliau:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai (3640 ir 4280) ir šarvuotos technikos netektys išaugo (91 ir 123).
Rusų bendros artilerijos sistemų netektys gerokai išaugo (128 ir 193), tas pats pasakytina ir apie tarp jų esančius rusų MLRS nuostolius (13 ir 21). Agresoriaus oro gynybos sistemų nuostolių grafoje vėl akiai malonūs skaičiai — netektys išaugo daugiau nei du kartus (12 ir 26).
Kitais žodžiais tariant agresorius praeitą savaitę pabandė persigrupuoti, kas lėmė mažesnius jo nuostolius, tačiau Ukrainos žvalgai vėl suskaičiavo viščiukus ir praėjusią savaitę vėl atkūlė okupantus kaip reikiant.
Bendras vertinimas ir prognozės
Ukrainos pajėgos toliau veikia pirmoje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas).
Galima konstatuoti, kad agresoriui nepavyko pergrupuoti savo artilerijos ir oro gynybos taip, kad sumažintų savo nuostolius.
Ukrainos pajėgos toliau sėkmingai eliminavo agresoriaus netiesioginės ugnies paramos priemones bei logistinę sistemą, o kontaktinėje linijoje pasiekė taktinių laimėjimų. Kol kas ekspertai nemano, kad agresoriaus sėkmė Svatovės sektoriuje verstų Ukrainos pajėgas keisti savo sumanymą. Ukrainiečiai ruošiasi pradėti antrą plataus masto puolimo fazę (oponento pagrindinės gynybos linijos pralaužimas pagrindinėje puolimo kryptyje ir placdarmo sudarymas tolimesnėms operacijoms).
Mažai tikėtina, kad ilgai agresorius gebės palaikyti tokį mūšio tempą atakuodamas Ukrainos miestus (uostus) moderniomis raketomis. Kita vertus, reikšmingai pažeisti Odesos jūrų uosto infrastruktūrą gali užtekti ir trumpalaikių, tačiau intensyvių bei koncentruotų agresoriaus smūgių.
Reikalingi operatyvūs tarptautinės bendruomenės žingsniai. Specialus modernių oro gynybos priemonių paketas Ukrainos jūrų uostų apsaugai bei sprendimas dėl ATACAMS ir šių raketų operatyvus pristatymas į Ukrainą būtų gera pradžia sprendžiant šią problemą.
Tikėtina, kad Turkija išnaudos „grūdų susitarimo“ nutraukimą siekdama savo tikslų.
Vieni iš pagrindinių tikslų, ekspertų manymu, yra įsitvirtinti Juodojoje jūroje kaip dominuojanti galia bei derybose su ES dėl potencialios pabėgėlių krizės suvaldymo, siekti maksimalios naudos sau.
