Ekspertas feisbuko įraše primena, kad Ukrainos pajėgos sistemomis HIMARS apšaudė ir pažeidė Antonovo automobilių tiltą prie Chersono.

Pasak jo, sunaikinus šį tiltą, vakariniame krante esantys rusų daliniai atsidurtų labai pavojingoje padėtyje, jų aprūpinimas būtų itin apsunkintas.

„Dnipras – ne Nemunas, pontoninių tiltų nepastatysi. Stebėtinas tikslumas – 8 raketos pataikė į 20 metrų apskritimą! Ir tai buvo nevaldomos raketos. Valdomomis pataikytų į namo langą?“, – klausia jis.

Anot E. Papečkio, apie šį tiltą jau kelias dienas kalbėjo įvairūs apžvalgininkai iš Ukrainos.

Jie stebėjosi, kodėl tiltas neatakuojamas, nes ukrainiečiams puolant rusai jį vis tiek susprogdins, o dabar jis leidžia rusams užsitikrinti logistiką.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tiltai nėra taip lengvai sunaikinami, ukrainiečiams dar teks pasistengti.

Ekspertas teigia, kad nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar tai yra planuojamo Ukrainos pajėgų puolimo prie Chersono ženklas.

„Galbūt. O gal dar ir ne. Bet kokiu atveju, Rusijos pajėgoms prie Chersono pasidarė šiek tiek labiau neramu“, – teigia jis.

Kaip vyksta karo veiksmai Donbase

E. Papečkio teigimu, karo veiksmai Donbase vyksta taip: yra koks nors kaimelis, pavyzdžiui, šalia Seversko, rusai pradeda jį stipriai apšaudyti ir prie jo artėti mažomis šturmo grupėmis.

„Ukrainiečiai traukiasi po pėdą, po pėdą, kol kaimelis sulyginamas su žeme ir tenka pasitraukti galutinai. Tada rusų šturmo grupės įsiveržia ir kaimelį užima. Tačiau dabar jau ukrainiečiai juos čia pradeda daužyti artilerija, ir rusai niekaip negali jame įsitvirtinti. Galų gale, po kažkiek laiko, rusams panašiai puolant ir kitus greta esančius kaimelius, pavyksta tuos griuvėsius užimti“, – teigia jis.

Karo ekspertas primena buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo grasinimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo, jeigu Ukrainos pajėgos pultų Krymą, arba jeigu Vakarai nepripažintų Krymo.

„Šios kalbos buvo ne šiaip sau. Rusija ketina aneksuoti okupuotas teritorijas ir, po aneksijos, pridengti jas branduoliniu šantažu – kadangi čia jau yra „Rusija“, vadinasi, ukrainiečiams mėginant jas atsiimti gali būti ginamos visomis priemonėmis“, – rašo jis.

Kokios tai sritys? Pasak E. Papečkio, tai – Doneckas, Luhanskas, Zaporižė, Chersonas, ir, jeigu pavyks užimti – Charkivo sritis.

„Net nereikia užimti visos, tereikia įkelti koją. Rusijos užsienio reikalų ministras jau pranešė, kad „specialiosios karinės operacijos tikslai“ pasikeitė, ir atsirado daugiau teritorijų, kurias reikia „išvaduoti“. Ir čia pat pagrasino, kad jeigu Vakarai tieks sunkiąją ginkluotę, tai Rusija dar kartą peržiūrės tikslus ir „specialiosios karinės operacijos“ geografinės ribos prasiplės dar labiau“, – rašo jis.

Karo eksperto vertinimu, tai – įprastas plėšikams grasinimas, siekiant įbauginti auką ir atbaidyti visus, norinčius padėti užpultajam.

„Tušti grasinimai. Kremlius supranta tik jėgos kalbą, ir tik jėga Rusijos pajėgas galima sustabdyti Ukrainoje. Lavrovas pasakė, kad jam palengvėjo prasidėjus „operacijai“. Ir manau, kad šį kartą nemeluoja – prieš karą jis atrodė mirtinai pavargęs. Dabar suprantu, kodėl. Žinodamas, kad karas bus, jis privalėjo pakankamai ilgai imituoti pokalbius, derybas ir visokius beprasmiškus susitikimus. Man jo negaila, bet linkiu pailsėti. Tarptautiniame tribunole, ant teisiamųjų suolo“, – rašo E. Papečkys.

Jis primena, kad artėja netikras „tribunolas“, parodija, kurioje bus „teisiami“ ukrainiečiai „nacistai“ ir savanoriai iš užsienio.

Esą jau pasigirdo kalbų apie būtinybę nužudyti visus tris savanorius iš užsienio, „nuteistus“ mirties bausme.

„Vadinkime reiškinius tikraisiais vardais, tai ne bausmė, tai suplanuotas nužudymas. Aišku, jie padarys viską, kad po karo negalėtume jų teisti“, – rašo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)