„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, - „Žinių radijui“ kalbėjo R. Karbauskis.
Politikas samprotavo, kad, artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.
„Aš suprantu jų (opozicijos, - ELTA) neviltį. Dėl to, kad artėja nemažai rinkimų“, - kalbėjo LVŽS lyderis.
Vis dėlto R. Karbauskis sakė, kad pritartų krašto apsaugos didinimui iki 2,5 proc. - tik 2024-2025 metais.
„Vėlgi mūsų oponentai pradeda rėkauti, kad reikia tuoj pat kelti finansavimą. Aš manau, kad dabar krašto apsaugai ir mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia problema yra migracija“, - kalbėjo R. Karbauskis.
„Ir jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turime kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, aš sakyčiau, kad to daryti nereikėtų kitais metais. Jokiu būdu. Mes turime gerinti žmonių gyvenimą, turime mažinti norą žmonėms emigruoti, ieškoti kažkur kitur savo laimės. O tą galėsime padaryti 2024-2025 metais“, - apibendrino „valstietis“.
Kovo 20 d. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT), apeliuodama į geopolitinę situaciją ir galimas socialines įtampas šalies viduje, pasiūlė 2019 m. gynybai skirti 2,05 proc. BVP.
Po VGT pasitarimo prakalbta, kad išlaidos gynybai turėtų būti laipsniškai didinamos ir 2030 metais pasiekti 2,5 proc. BVP.
Pasak Prezidentės, išliekant sudėtingai saugumo ir grėsmių padėčiai regione, reikalingas tęstinis Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimas, tinkamas kovinių vienetų aprūpinimas logistiniais ir kitais būtinais pajėgumais bei investicijos į priimančiosios šalies infrastruktūrą.
Lietuva 2018 m. pirmą kartą krašto apsaugai skiria 2 proc. BVP - 873 mln. eurų.