„Aš galiu garantuoti, kad artimiausiu metu Latvijoje kažkas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, sakydami, kad įstatymas, kuris priimtas Latvijoje, diskriminuoja vienos lyties asmenų interesą turėti šeimą ir galėti įsivaikinti vaikus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.
„Visa tai yra (daroma – ELTA) per Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ir tam tereikia įstatymo, kuris vienos lyties asmenų santykius padarytų panašius į šeimą – kad atsirastų proga kreiptis į teismą“, – kalbėjo jis.
Todėl politikas įspėjo – siekiant išvengti tokio paties scenarijaus, Lietuvoje negali būti priimti panašūs įstatymai.
„Mes pamatysime Latvijoje scenarijų, kuris, jeigu taip padarytume Lietuvoje, bus ir pas mus įgyvendintas“, – neabejojo R. Karbauskis.
„Galėsime pasakyti, kad mes buvome teisūs: kad jokių įstatymų, tokių, kuriuos priėmė dabar Latvijoje, priiminėti Lietuvoje negalima“, – pabrėžė jis.
Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė aštuonių įstatymų pataisas, kuriomis šalyje numatoma įvesti partnerystės institutą, t. y. naują būdą teisiškai įtvirtinti dviejų suaugusių asmenų santykius, įskaitant tos pačios lyties poras, ir suteikti jiems socialinę bei ekonominę apsaugą. Įstatymų pakeitimai įsigalios 2024 metų liepos 1 dieną.
Šį įstatymų paketą Saeima priėmė praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriame pabrėžiama valstybės pareiga apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.
Iki šiol keli bandymai teisiškai įtvirtinti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą buvo nesėkmingi. Pagrindiniai prieštaravimai kilo iš to, kad tokios pat teisės būtų taikomos ir tos pačios lyties poroms. Per 24 metus tai jau devintas kartas, kai partnerystės pagrindai įtraukiami į parlamento darbotvarkę.
Lietuvos Seime diskusijos dėl tos pačios lyties porų santykių reguliavimo vis dar kelia įtampas. Gegužės mėnesį parlamentas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą. Tačiau įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.
Latvijai įteisinus partnerystę, G. Landsbergis tikisi, kad dėl to abejojantys Seimo nariai persvarstys savo pozicijas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis viliasi, kad Latvijos sprendimas įteisinti partnerystę paskatins diskusijas dėl tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo ir Lietuvos parlamente.
„Akivaizdu, mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, (neįteisinę partnerystės – ELTA). Tiek estai, tiek latviai – niekaip kitaip negalėčiau vertinti – žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą, vis dėlto, kitoje pusėje“, – penktadienį žurnalistams ministerijoje sakė G. Landsbergis.
„Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomus klausimus kolegoms Seime – pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas, kad Lietuva yra žmogaus teises ginanti valstybė, kuri savo pačios valstybės atkūrimą kildinanti iš teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų“, – dėstė šalies diplomatijos vadovas, pažymėdamas, kad tokie principai turi būti taikomi visiems piliečiams vienodai.
Visgi, ar toks debatas parlamente gims, G. Landsbergis teigė nežinąs.
„Ar taip bus? Nežinau“, – tepasakė jis.
Klausiamas, ar bandys kalbėtis su savo vadovaujamos partijos frakcijos Seime nariais, kurie nėra linkę palaikyti valdančiosios koalicijos inicijuoto Civilinės sąjungos įstatymo projekto, G. Landsbergis pastebėjo, kad tokie pokalbiai vyksta nuo pat kadencijos pradžios. Be to, ministras teigiamai vertina šiai įstatyminei iniciatyvai suburtą palaikymą, kuris, pasak jo, didžiausias Lietuvos istorijoje.
„Nepasakyčiau, kad nėra visai kuo didžiuotis. Mūsų frakcija tikrai sugebėjo suformuoti, ko gero, didžiausią balsų skaičių, reikalingą šių klausimų priėmimui, Lietuvos istorijoje“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Tai padarė partija, kuri neturi to savo programoje. Manau, kad tai kažką sako“, – pastebėjo politikas.
Visgi, politikas leido suprasti, kad Civilinės sąjungos įstatymas šiame parlamente gali ir nesulaukti tinkamo palaikymo. Ir atsakomybė dėl tokios įstatymo baigties krenta ne tik ant konservatorių kaip didžiausios valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos, pažymėjo ministras.
„Noriu tikėti, turiu vilties, kad galbūt kitas Seimas dar labiau priartės prie to klausimo ir galų gale atsidursime bent žmogaus teisių klausimu tarp Šiaurės valstybių“, – vylėsi jis.
„Manau, kad pirmiausiai reikia klausti partijų, kurios turi tai savo programose. (...) Yra politinė atsakomybė prieš savo rinkėjus. Ir žmonės Europos Parlamente, kurie geba labai stipriai kalbėti už žmogaus teises ir t.t. – klausimas, kiek diskusijų jie yra turėję su savo frakcijos nariais, su savo partijos nariais, kad jie įvykdytų tai, kas yra parašyta jų programoje“, – retoriškai klausė G. Landsbergis.
Čmilytė-Nielsen apie Latvijos sprendimą įteisinti partnerystę: akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame
Latvijos Seimui ketvirtadienį pritarus partnerystės įteisinimui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva šiuo žmogaus teisių klausimu lieka paskutinė Baltijos šalyse.
„Signalas aiškus – liekame paskutiniai tarp trijų Baltijos valstybių. Ir, kaip jau ne kartą buvę, vieni iš paskutinių „pagonių“ Europoje. (...) Akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Panašu, kad šiuo momentu parlamentai tiek Estijoje, tiek Latvijoje – ypatingai Estijoje, kuri priėmė dar drąsesnį sprendimą įteisinti santuokas – yra šiek tiek labiau liberalesni nei Lietuvoje“, – pažymėjo ji.
Reglamentuoti partnerystę Lietuva siekia sunkiai kelią Seime besiskinančiu Civilinės sąjungos įstatymu. Parlamento vadovė pastebi, kad kol kas ši iniciatyva pakankamo palaikymo Seime neturi.
