Šiuo metu valdžioje esantiems valstiečiams-žaliesiems savivaldos rinkimų rezultatas turėjo suveikti kaip šaltas dušas – kad be didelio darbo gerų rezultatų rinkimuose jie tikėtis negali, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
Kaip DELFI yra rašęs, VU TSPMI mokslininkas Mažvydas Jastramskis yra sukūręs ir išbandęs modelį, kuris rezultatus numato tiksliau nei apklausos. Pagal šį modelį, remiantis savivaldos rinkimų rezultatais, prognozuojamas valdančiųjų partijų pasirodymas Seimo rinkimuose.
„Viskas yra paprasta – tai tinka tik valdžios partijoms dėl to, kad yra prielaida, kad tiek, kiek jos gaus savivaldos rinkimuose, vėliau tas balsų procentas per paskutinius pusantrų metų iki rinkimų truputį pamažės. (…) Kai kurioms partijoms tai pasiteisina, kai kurioms – mažiau“, – DELFI yra sakęs M. Jastramskis.
Į tokių ekonometrinių statistinių modelių formulę paprastai įtraukiami valdančiųjų reitingai ir ekonominiai šalies rodikliai. Plačiau apie tai galima paskaityti čia.
Rinkimuose nusileido opozicinėms partijoms
Pagal per šiuos rinkimus gautų merų vietų skaičių LVŽS kartu su Tvarka ir teisingumu dalinosi ketvirtą-penktą vietas.
Kaip rašė BNS, po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.
Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių.
Pagal mandatų skaičių LVŽS liko treti. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys, rašė BNS.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldybių tarybose turės 222 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 126 mandatus, šios dvi partijos dar 12 mandatų gavo koalicijoje Biržų rajone.
Darbo partija savivaldoje gauna 62 mandatus, „Tvarkos ir teisingumo“ partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija – po 54 mandatus.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) savivaldoje gavo 32 mandatus, sostinėje dar 10 papildomų laimėjo su partijos pirmininko Artūro Zuoko vedama koalicija. Lietuvos socialdemokratų darbo partija savivaldybėse turės 24 mandatus, Lietuvos centro partija 8 mandatus.
Skirtingose savivaldybėse įvairių politinių krypčių atstovų vedami visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turės 318 mandatų.
Tuo tarpu procentais daugiausiai balsų gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 16 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – per 13 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 11 proc., Liberalų sąjūdis – netoli 6 proc., Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su Rusų aljansu – maždaug po 5 proc. visų rinkėjų balsų. Visuomeniniai rinkimų komitetai surinko per 26 proc. balsų.
Prieš Seimo rinkimus – „valstiečiams“ šaltas dušas
Remdamasi prielaida, kad savivaldos rinkimai gali būti indikatoriumi artėjančiuose Seimo rinkimuose, VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė teigė, kad „iš dabartinių rezultatų matyti, kad jie tikrai negaus, kiek gavo 2016 metais“.
DELFI primena, kad 2016 m. spalį Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) parlamente užsitikrino 54 mandatus. Dar du Seimo nariai išrinkti kaip save išsikėlę, bet buvo įrašyti į LVŽS sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Dėl to jie startavo su 56 mandatais Seime.
Tačiau, pasak mokslininkės, tie rezultatai nėra tokie jau blogi, kad jiems grėstų, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partijos likimas – kai ji vieną kartą iškilo ir paskui visiškai žlugo.
„Čia matyti, kad yra įsitvirtinimo galimybė, bet ji silpnėja. Kaip ir anksčiau, rinkėjai baudžia esančius valdžioje, o ne juos paremia“, – sakė A. Ramonaitė.
Politologės manymu, valstiečių-žaliųjų kandidato pralaimėjimas Ignalinoje yra reikšmingas signalas valstiečiams-žaliesiems.
„Tai parodo, kad ten, kur jie labai stipriai pasistengė, tai ten poroje vietų jie laimėjo, o kur manė, kad „čia jau nieko daryti nereikia, nes čia viskas savaime gausis“, tai ir nepasiseka. Jiems čia yra geras šaltas dušas, rodantis, kad reikia labai stipriai dirbti, norint, kad perrinktų“, – sakė A. Ramonaitė.
Opozicinių partijų perspektyvos rinkimuose ekonometriniai modeliai neprognozuoja. Tačiau, pasak politologės, remiantis sveiku protu, galima mastyti, kad savivaldos rezultatai yra geras ženklas socialdemokratams, kurie kituose rinkimuose galėtų būti matomi kaip viena iš alternatyvų valstiečiams-žaliesiems.
„Jeigu žmonės norės balsuoti prieš „valstiečius“, jie rinksis. Dalis žmonių nesirinks Tėvynės sąjungos iš principo. Tada kyla klausimas – kas kitas, tai galėtų būti arba socialdemokratai, arba kokia nors nauja arba atgimusi partija, pavyzdžiui, Naglio Puteikio.
Socialdemokratams dabartiniai rezultatai yra geri, nes žmonės pamatė, kad jie nežlugo, niekas jiems nenutiko, ir tai yra galima alternatyva“, – sakė A. Ramonaitė.
Kiti Seimo rinkimai vyks 2020 m.