„Tuo metu, kai pratybos vyksta, Lietuvos karinės pajėgos budi aukštesniu lygiu. Šiuo metu šios pajėgos taip pat dirba, tačiau jos yra mažesnės nei tais atvejais, bet didesnės nei įprastai“, – paklaustas, ar rusų rengiamos pratybos šiuo metu turėtų kelti nerimą, sakė ministras.
Jis tikino, kad šiemet pirmą kartą po 2008 metų Lietuvos krašto apsaugos ministerija planuoja ne tik kariuomenės palaikymą, bet ir jos plėtrą.
„Galimybes tam sudaro mūsų pasiektas finansavimas. Ši plėtra bus vykdoma atsižvelgiant į NATO nustatytas išlaidų proporcijas, siekiant skirtingų sričių, tokių kaip naujos ginkluotės įsigijimas, lėšos personalo atnaujinimas, kokybės gerinimo. Visi mūsų žingsniai yra orientuoti į konkrečius rezultatus, o ne procesą“, – sakė jis.
„Lietuva pasirinko labai teisingą savo gynybos kelią įstodama į NATO, nes apie 1990 metus mes buvome panašioje situacijoje kaip Gruzija, Ukraina, Moldova. Visos iš jų jau neturi dalies savo teritorijos, kurią vienaip ar kitaip yra atplėšusi Rusija, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra ten pat, kur yra. Mes jau ne pirmi metai darome viską, kad sprendimas kėsintis į NATO valstybių teritorijas būtų neįmanomas. Atliekame ir savo namų darbus“, – paklaustas, kaip reikėtų reaguoti į padėtį Ukrainoje, sakė ministras.
Kasmet tikisi po 450 karių prieaugio
Kalbėdamas apie pasirengimą gynybai ir kolektyvinį saugumą jis nurodė, kad bus stiprinamos greito reagavimo pajėgos, Lietuvoje bus steigiamas NATO pajėgų integracijos vienetas, vyks pasirengimas priimti bataliono dydžio NATO vienetą. Kaip veiklą išorėje ministras išskyrė dalyvavimą tarptautinėse pratybose ir operacijose.
„Tai yra naujovė, kurios anksčiau nebuvo. Išsikėlėme sau uždavinį, kad pratyboms Lietuvoje užtikrintume bataliono, o už Lietuvos ribų – kuopos dydžio vienetą“, – sakė J. Olekas.
Anot jo, ateinančiais metais bus siekiama plėsti kovinį, kovinio rengimo ir vadovavimo bei valdymo, kibernetinio saugumo pajėgumus.
„Kariuomenės pagrindas yra karys, tad turime užtikrinti kariuomenės padalinių užpildymą tarnaujančiais kariais. Mūsų ambicingas siekis – karinį personalą užpildyti 70 proc. Pagal dabartinius skaičiavimus, norėtume kasmet tarnaujančių asmenų skaičių padidinti po 450 karių“, – lūkesčiais dalijosi jis.
Atsižvelgiant į Ukrainos situaciją bus skirti papildomi ginklai
J. Olekas laikosi nuostatos, kad turint didelius projektus, kurie yra reikalingi kariuomenei, neužgožtų paties kario. Jis nori, kad kariai didžiuotųsi savo darbu ir amunicija.
„Atsižvelgiant į Ukrainos įvykius, didinsime ugnies galią, modernizuosime minosvaidžius“, – patikino jis.
J. Olekas ketina daug dėmesio skirti ir kibernetinio saugumo užtikrinimui. Jis atskleidė, kad tam tikri pertvarkymai jau įvyko ir Krašto apsaugos ministerijoje, bus siekiama, kad savo saugumu susirūpintų ir kitos valstybinės institucijos.
„Pagrindinis mūsų uždavinys yra priešo atgrasymas arba pasirengimas reaguoti į priešiškus veiksmus. Sieksime kariuomenės ir kitų ginkluotoms pajėgoms priskiriamų vienetų sąveikos ir bendro rengimo. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai bus aktualūs ir visuomenei. Manau, kad įgyvendinus šias gaires mes pajusime tvirtą Lietuvos kariuomenės stojimąsi ant kojų. Mes turime gerą pagrindą, krypti, politinę valią visus mūsų sprendimus finansuoti“, – pastebėjo J. Olekas.
Siūlo imtis radikalesnių veiksmų
Savo ruožtu gynybos ekspertas Aleksandras Matonis atkreipė dėmesį į tai, kad gražiai skambantys Krašto apsaugos ministro planai bus išpildyti tik 2020-aisiais metais. Anot A. Matonio, tiek laiko neturime – savo apsauga privalome rūpintis dabar.
„Manau, kad vertėtų siekti politinio spendimo skirti daugiau lėšų karių samdymui, personalo rengimui tam, kad batalionų neužpildymas būtų panaikintas kuo greičiau. Kitaip tariant, šiuo metu reikia staigios bangos, kuri padėtų privilioti ir parengti daugiau specialistų, vėliau tą skaičių būtų galima stabilizuoti“, – patarė jis.
Anot A. Matonio, tai – problematiškiausia vieta ministro kalboje.
Šalia Lietuvos – rusų karinės pratybos
DELFI primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo pranešta apie Rusijos gynybos ministerijos nurodymą surengti karines pratybas labiausiai į vakarus nutolusiame Kaliningrado regione. Pratybos, per kurias buvo mobilizuota 9 tūkst. karių ir 55 kariniai laivai, buvo surengtos norint patikrinti kariuomenės kovinį pasirengimą Kaliningrade, besiribojančiame su Lietuva ir Lenkija.
Rusija suintensyvino savo karines pratybas po to, kai santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pasiekė naujas žemumas dėl krizės Ukrainoje. Maskva kritikuoja NATO telkiant Aljanso karines pajėgas netoli Rusijos sienų
Daugiausia Rusijos karinių orlaivių prie Baltijos valstybių sienų – 30 – atpažinta gruodžio 8-ąją. Tądien NATO naikintuvai kilo aštuonis kartus.
Gruodžio 8–9 dienomis prie Baltijos valstybių sienų buvo stebėti šeši strateginiai bombonešiai: 4 turbo-propeleriniai bombonešiai Tu-95 ir du viršgarsiniai bombonešiai Tu-22.
