Nei VSD, nei Migracijos departamentas šio konkretaus atvejo nekomentuoja. Tačiau kilus klausimams, ar ir kokiais atvejais grėsme nacionaliniam saugumui pripažinti asmenys gali toliau likti gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis patvirtina, kad jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
„Toks asmuo pripažįstamas pabėgėliu, bet prieglobstis jam Lietuvoje nesuteikiamas ir tada sprendžiamas klausimas, ar toks asmuo gali išvykti iš Lietuvos, ar jis gali būti grąžintas į jo kilmės valstybę. Ir jei nusprendžiama, kad toks asmuo negali būti grąžintas į kilmės valstybę dėl tam tikrų grėsmių jo gyvybei, tokiu atveju asmuo paliekamas Lietuvoje ir jam išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams dėl humanitarinių priežasčių“, – pirmadienį žurnalistams teigė L. Voišnis.
Anot L. Voišnis, šiemet kol kas nėra nei vieno atvejo, kai nacionaline grėsme pripažintam asmeniui būtų leista likti Lietuvoje. Visgi, susiklosčius situacijai, kai grėsmę keliantis asmuo negali išvykti į savo kilmės šalį ir jam turi būti suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje, tokie asmenys toliau yra stebimi įvairių institucijų.
„Dirba visos Lietuvos institucijos ir tokie asmenys yra prižiūrimi ne tik Migracijos departamento, bet ir kitų teisėsaugos institucijų“, – sako L. Voišnis.
Taip pat tokį žmogų Lietuva gali išsiųsti ir į trečiąją šalį, pažymi L.Voišnis. Tačiau tam reikalingas tiek paties asmens, tiek jį priimančios šalies sutikimas.
„Atliekamos visos procedūros, įsiterpia ir tarptautinės, ir nevyriausybinės organizacijos, ieškoma valstybė, į kurią galėtų būti perkeliamas asmuo ir priimamas sprendimas. (…) Jei trečioji valstybė sutinka priimti tokį asmenį, tuomet Lietuva derina grąžinimo į trečią valstybę klausimą ir jį grąžina“, – pažymi L. Voišnis.
„Iš tiesų viskas priklauso nuo asmens. Jei jis nenorės vykti į trečią valstybę, jis ir nebus priverstinai grąžinamas. Priverstinai asmenį galima išsiųsti tik į jo kilmės valstybę“, – akcentuoja specialistė.
Pasak jos, įprastai leidimas laikinai gyventi šalyje peržiūrimas ir atnaujinamas kas metus.
„Po metų vėl tikrinama padėtis asmens kilmės valstybėje, žiūrima, ar nepasikeitė situacija ir jei nepasikeitė, gali būti dar kartą išduotas leidimas laikinai gyventi humanitariniu pagrindu“, – sako L. Voišnis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pranešta, jog Lietuva atmetė Baltarusijos pilietės, žmogaus teisių aktyvistės ir tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovės O. Karač prašymą suteikti politinį prieglobstį.
„Mano politinio prieglobsčio prašymas buvo atmestas ir buvau pripažinta kaip grėsmė nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams sakė pati O. Karač.
Kaip skelbta pirmadienį, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina naujienų portalo „Delfi“ šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją „Delfi“ kategoriškai paneigė.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Anot O. Karač, vietoje politinio prieglobsčio, dabar jai siūloma pratęsti leidimą laikinai gyventi šalyje, tačiau to nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sako aktyvistė.
