Visi debatų dalyviai buvo paprašyti pristatyti po esminę, vieną idėją, kuri geriausiai juos apibūdintų ir paskatintų balsuoti rinkėjus.
Švietimas, transportas ir patogumas
Pirmasis atsakinėjęs Laisvės partijos kandidatas rinkimuose Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog švietimas turi tapti Vilniaus pasididžiavimu: neformalaus ugdymo krepšelį vaikui reikia didinti nuo 20 eurų iki 100 eurų, skatinti moksleivių užimtumą, vykdyti aktyvią priklausomybių prevenciją, atnaujinti ir sumoderninti 7 mokyklas ir 7 darželius, vykdyti aktyvią patyčių prevenciją, kokybišką lytiškumo ugdymą, skirti dėmesį mokytojų atlyginimams.
Partijos „Jaunoji Lietuva“ į merus iškeltas Ramojus Girinskas tikino, kad jo prioritetas – didelio pralaidumo transportas mieste. Politikas reiškė abejones, ar vilniečiai patenkinti, kaip dabar veikia viešojo transporto sistema. Sostinėje, jei bus išrinktas, žadėjo įrengti „monoreilą“.
„Manau, kad „monoreilas“ Vilniuje turi atsirasti, nes transportas yra reikalingas visiems – ir dideliems, ir mažiems, ir jauniems, ir seniems, ypatingai studentams“, – kalbėjo R. Girinskas.
Pats rinkimuose išsikėlęs Mykolas Majauskas tvirtino, jog norėtų kad Vilnius taptų vienu iš dešimties patogiausių miestų pasaulyje – kaip Kopenhaga, Vankuveris ar Melburnas.
„Tai yra miestai, kurie atitinka šiuos objektyvius kriterijus, kurių yra 30. Turiu viziją, kad Vilnius būtų tarp patogiausių gyventi miestų dešimtuko. Deja, nė viena iš Baltijos šalių sostinių dar nepatenka į tą dešimtuką ir Vilnius turi visas galimybes patekti“, – dėstė M. Majauskas.
To siekiant, anot jo, reikia daryti darbus švietime, transporte, gerinti paslaugų prieinamumą, siekti, kad žmonių fizinis aktyvumas būtų didesnis.
Mažiau kamščių, bendruomenių įgalinimas, skaitmenizacija ir išsilavinimas
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ keliamo kandidato rinkimuose Artūro Zuoko įvardytas prioritetas – Vilnius – be kamščių. Tiesa, jis, perfrazuodamas lietuvių kilmės JAV kūrėją Joną Meką, kėlė klausimą, kodėl kažką turėtų sumažinti iki vieneto, kai visko tiek daug.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pretendentas į merus Lukas Savickas išstojo su idėja „bendruomenių miestas“.
Kandidatas teigė matantis žmonių nusivylimą, kurie esą nesijaučia priimantys sprendimus, nejaučia, kad su jais būtų tariamasi. Tad, anot jo, derėtų atkurti ryšį tarp vilniečių ir sprendimų, įgalinti bendruomenes, leisti joms pačioms spręsti problemas mikrorajonų lygmeniu, leisti įsitraukti priiminėjant savivaldybės biudžetą.
Liberalų sąjūdžio pretendentė rinkimuose Eglė Radvilė iškėlė idėją „Vilnius – viename delne“, tai yra, kad informacija apie Vilnių būtų skaitmenizuota, o ją išsamią būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, planšetėje.
Tai, anot kandidatės, pagelbėtų ne tik kasdienėse situacijoje, bet ir, pavyzdžiui, kuriant verslus.
Lietuvos žaliųjų kandidatas Remigijus Lapinskas teigė, jog jo prioritetas – mokyklų tinklo plėtra ir išsilavinimas.
„Nes išsilavinę žmonės puikiai supranta tai, ką aš kalbu, kad mums reikalingas švarus oras, švarus vanduo, švari aplinka, kad mes turime kovoti su klimato kaita, kad ateitis turi būti visai kitokia“, – dėstė R. Lapinskas.
Jo įsitikinimu, Vilniuje derėtų plėsti ugdymo įstaigų tinklą arčiau bendruomenių.
Municipalinis būstas, pasitikėjimo jausmas ir miesto planavimas
Socialdemokratų pretendentė Rasa Budbergytė teigė, kad, jos nuomone, Vilniuje reikia plėtoti municipalinių būstų sistemą, tai yra, kad jaunimas, jaunos šeimos, atvykstantys mokytojai ar gydytojai galėtų apsigyventi pigesniuose savivaldybės pastatytuose ar įsigytuose, nuomojamuose pastatuose.
Konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas nenorėjo išskirti tik vieno, esminio savo prioriteto – esą visos sritys mieste yra svarbios. Tačiau jis paminėjo, kad sostinėje reikia pokyčių transporto srityje, sutvarkyti pradėtus projektus – nacionalinį stadioną, koncertų salę.
O iš esmės vilniečiams jis teigė siūlantis „pasitikėjimo jausmą“.
„Esu savo darbais, savo patirtimi įrodęs, kad manimi galima pasitikėti – tiek valdant krizes, tiek įgyvendinant konkrečius projektus“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica teigė, kad norėtų, jog Vilnius būtų pagaliau planuojamas, esą dabar tai vyksta pagal nekilnojamojo turto vystytojų interesus, o viešoji infrastruktūra prie daugiabučių, prie ugdymo įstaigų taip ir neatsiranda. Tai, pasak politiko, būtina keisti.
R. Budbergytės idėja dėl municipalinių būstų plėtros sostinėje iššaukė kandidatų diskusiją – nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Budbergytė atkirto Majauskui: čia ne apie tarnybinius butus kalba
M. Majauskas teigė tam nepritariantis, nes municipaliniai būstai, jo įsitikinimu, nespręstų apgyvendinimo Vilniuje problemos. Tai esą skirta tam tikrų profesijų žmonėms – gydytojams, kultūros, švietimo darbuotojams, kuriems paprasčiausiai dera didinti atlyginimus.
„Jeigu mes sakome, kad jiems trūksta pajamų įsigyti būstą ar nuomotis būstą, mes turime didinti jiems atlyginimus ir tai yra centrinės valdžios klausimas. Sprendimas statyti municipalinį būstą ir būstą tam tikros profesijos darbuotojams, mano supratimu, niekaip nespręs situacijos, tai laikinas problemos sprendimus, kuris diskriminuos“, – vertino kandidatas.
R. Budbergytė nusistebėjo tokiais oponento teiginiais ir svarstė, kad jis nesuprato, apie ką yra kalba.
Politikė teigė, kad prieinamo būsto Lietuvoje koncepciją Vyriausybė svarstė 2002 metais, ji buvo padėta į stalčių ir Lietuva, anot jos, iki šiol yra iš nedaugelio valstybių, neturinti prieinamo būsto koncepcijos.
„Mes gyvename džiunglių kapitalizmo sąlygomis, rinkoje ir iš tiesų man labai gaila, apmaudu, esu nustebusi, kad mano kolega Mykolas, kurį aš labai gerbiu <...>, staiga sako, kad čia šitas būstas, tokia koncepcija – tai tiems specialistams, kuriems reikia tarnybinių butų. Čia ne apie tarnybinius butus, gerbiamas Mykolai, mes šnekame.
Mes šnekame apie jaunas šeimas, kurios negali, neturi tiek pajamų, neturi turtingų tėvų, negali turėti įnašo, nueiti į banką, pasiimti paskolos ir – prašau – turėti būstą, kuris priklausytų nuosavybes teise. Jis nori nuomoti, bet pažiūrėkit, kokios kainos“, – paaiškino socialdemokratų kandidatė ir dar kartą pakartojo, kad kalba – ne apie tarnybinius butus.
Sutinka, kad jaunoms šeimos būstą įsigyti sunku
Savo ruožtu A. Zuokas paantrino R. Budbergytės išsakytoms mintims.
Pasak jo, municipalinių būstų plėtra yra atskira nekilnojamojo turto veiklos rūšis, o tuose būstuose esą įprastai gyvena žmonės, kurie neturi poreikio pirkti savo namų.
„Vilniuje būtina turėti ilgalaikės nuomos, municipalinį fondą <...>. Čia ypatingai patrauklu jaunimui ir tiems, kurie nori atvykti į miestą ir gyventi ne pasiimdami paskolą ir mokėdami 30–40 metų, o tiesiog pagal poreikį“, – pažymėjo A. Zuokas.
Į diskusiją įsitraukęs R. Lapinskas svarstė, kad abi pusės – teisios. Anot jo, „Vilniuje būsto įperkamumas tapo menkas“, problema egzistuoja.
„Jaunos šeimos tikrai nelabai gali įsigyti. Būsto, kaip laikino, nuomojamo būsto, aš tikrai manau, kad būtų galima tokią programą vykdyti, tačiau, natūralu, kad nereikia galvoti, kad šitas laikinas būstas tampa visam gyvenimui. To reikėtų vengti, nes šiaip reikia skatinti, kad žmonės turėtų galimybę gyventi rinkos sąlygomis“, – dėstė jis.
L. Savickas taip pat palankiai vertino idėją dėl municipalinių būstų plėtros sostinėje. Ir šį klausimą, anot jo, gali kelti ne tik nacionalinė valdžia, bet ir savivalda.
Be to, kandidato įsitikinimu, tai padėtų spręsti ne tik prieinamumo prie pigesnio apgyvendinimo problemą, bet ir keistų miesto veidą: esą skirtingų socialinių, pajamų grupių žmonės gyventų vieni šalia kitų.
Lietuvoje merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 5-ąją.
