Europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad Lietuvai labiausiai trūksta susitarimo ir tęstinumo, todėl esą jei taptų prezidentu, inicijuotų nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir aukštojo mokslo.
Filosofas Arvydas Juozaitis siūlytų švietimo bendruomenei prisidėti rengiant regioninę aukštojo mokslo sistemą.
Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad švietimas turi būti finansuojamas kartu su mokslu.
„Manau, kad šiuo metu mokslas ir švietimas stovi paskutinėse šalies prioritetų eilėse, todėl jie nėra prioritetai. Mano programoje mokslas ir švietimas eina greta, sulipę vienas su kitu, ir tai turėtų būti tikrai prioritetas, kaip likusios kitos dvi sritys - sveikatos apsauga ir kultūra, kurioms ir turėtų būti skiriamas didėjantis viešųjų pajamų, palyginti su BVP, pyragas. Nes kalbėti abstrakčiai apie viešųjų išlaidų didinimą nėra prasmės - reikia skirti toms sritims, kurios garantuos Lietuvai proveržį. Ir tai yra švietimas kartu su mokslu. Nes dėstyti tai, ko pats nevystai, ir tik semtis iš kitur žinių - tai nėra tikrasis švietimas. Mes turime skirti lėšų fundamentaliam mokslui“, - kalbėjo G. Nausėda.
Seimo narė Aušra Maldeikienė pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį į ugdymą, taikyti žinias praktiškai. „Mūsų švietimas ugdo žinantį, bet nemokantį savo žinojimo reflektuoti žmogų. Ypatingai problema yra su aukštuoju mokslu, kuris žemina socialinius ir humanitarinius mokslus, nes būtent šitie mokslai moko mąstyti apie mokslą. Nauja tradicija visur iškelti pragmatizmą iš tikrųjų galų gale naikina visuomenę“, - pabrėžė ji.
Filosofas A. Juozaitis mano, kad švietimo ir mokslo ministras turi būti nepriklausomas nuo politinių partijų ir visa švietimo sistema turi būti depolitizuota. Tai, pasak jo, galima būtų pasiekti, jei ministro parinkimu užsiimtų prezidento institucija. „Paprasta yra susitarti nacionalinių partijų susitarimu, kad Švietimo ir mokslo ministerija būtų „išimta“ iš partinių derybų, derantis dėl portfelių, sudarant koalicijas. Tai galbūt turi būti prezidento Švietimo tarybos skirtas ministras ir tada automatiškai visa sistema būtų „departizuota“ ir nebūtų politinių žaidimų įkaitė“, - sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras šiuo metu nėra švietimo politikos formuotojas, o tik pinigų prašytojas, mano europarlamentaras P. Auštrevičius. Siekiant pažangos švietimo sistemoje, situacija esą turėtų keistis.
„Mes kalbame apie tai, ko mes norėtume ir ką mes turime. Taip, mes norėtume, kad švietimas ir kultūra šalia ekonominio ir socialinio augimo bei ir saugios ateities šioje valstybėje būtų pagrindiniai prioritetai. Ar mes turime švietimą ir kultūrą, kurie praktiškai yra neatskiriami dalykai, pirmoje vietoje. Ir aš jums duosiu pavyzdžių, kodėl ne“, - kalbėjo jis.
Europarlamentaro manymu, situaciją reikia pradėti keisti nuo ministro galių keitimo. „Kokiu statusu naudojasi švietimo ir mokslo ministras, ar jis yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės narių? Ar jūs galite pasakyti jo pagrindinius prioritetus ir ar jo reikalavimai, tarkime, per Vyriausybės posėdžius yra lemiami? Ne. Jis yra dažniau prašytojas. Ko jis prašo? Jis prašo iš finansų ministro arba iš ministro pirmininko lėšų. Kada mes pakeisime šitą situaciją ir kada švietimo ministras formuos politiką? Kol to nebus, blogą situaciją ir turėsime“, - įsitikinęs P. Auštrevičius.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės šių metų gegužės 12 d.