„Ukrainos karo pabėgėlių antplūdis pakeitė Lietuvos lingvistinę padėtį, kelia visuomenės nerimą, atsiranda naujų, spręstinų iššūkių“, – rašte Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei trims ministerijoms dėsto A. Valotka.
Anot jo, inspekcija gauna skundų dėl Ukrainos karo pabėgėlių, kurie darbo vietose iki šiol nepradeda su Lietuvos piliečiais bendrauti valstybine kalba.
Dauguma nusiskundimų, anot jo, atkeliauja iš prekybos tinklų ir vaistinių.
„Vertinant teisiniu požiūriu, tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas, bet ypatingoje situacijoje turime reaguoti ir elgtis lanksčiai“, – rašo jis.
Esą todėl 2022 metų kovą inspekcija informavo visuomenę ir paskelbė vienų metų memorandumą reikalavimui mokėti lietuvių kalbą.
„Tai suteikė teisę įdarbinti Ukrainos karo pabėgėlius, nemokančius valstybinės kalbos, jeigu tai nekelia pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai“, – teigiama rašte.
A. Valotka primena, kad šis terminas Vyriausybės sprendimu pratęstas iki kitų metų. Tačiau pokalbiuose su prekybos centruose dirbančiais karo pabėgėliais esą buvo pastebėta, kad niekas nežino apie „suteiktą kalbinės lengvatos terminą“. Inspekcijos vadovas teigia, kad jau imtasi priemonių skleisti žinią apie būtinybę mokytis lietuvių kalbos.
„Likę 12 mėnesių prabėgs greitai. Kalbos inspekcija 2024 metų kovą pradės kontroliuoti, kaip vykdomas minėtas Vyriausybės nutarimas dėl kalbos mokėjimo kategorijų. Jeigu darbdavys negalės pateikti kalbos egzamino išlaikymo sertifikato, Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“, – rašoma A. Valotkos rašte.
Armonaitė: jau ruošiamasi patikrinimams
Raštą feisbuke antradienį paskelbusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė rašo, kad Valstybinės kalbos inspekcijos institucijoms išsiųstame „aplinkraštyje“ itin nerimaujama, esą inspekcija gauna daug skundų dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos (!) lietuvių kalbos žinių, o dabartinė situacija „pažeidžia Lietuvos piliečių lingvistines teises“ prekybos centruose ir vaistinėse, kur dirba nemažai karo pabėgėlių. Todėl jau ruošiamasi patikrinimams, o situacijai nepasikeitus bus imamasi „poveikio priemonių“.
A. Armonaitė klausia ką tai iš tikrųjų reiškia ir pati į klausimą atsako klausimu: „Kad verslas, priėmęs žmones į darbą, bus baudžiamas, ar kad tūkstančius žmonių reikės atleisti iš darbo?“
„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – teigia ministrė.
Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
„Lietuva pirmą kartą per pastaruosius trisdešimt trejus metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi, būkime supratingesni ir empatiški tiems, kas pasirinko mūsų šalį savo naujais (galbūt laikinais) namais. Tiems, kas dirba, kas prisideda prie mūsų ekonomikos savo kasdieniu darbu. Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – teigia ji.
Valotka: pozicija nestebina
A. Valotka antradienį Delfi teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ministrės pozicija jo nestebina, nes ši ministerija lietuvių kalbą nuosekliai vertina kaip didelį trukdį verslui.
„Tai yra ne tik nuosekli pozicija, bet ir veiksmai. – sakė jis. – Ukrainiečius mylime, gerbiame, bet Lietuvos piliečių lingvistinės teisės vis tiek turi būti ginamos. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje kažką perkate, kažkur maitinatės, jūs visada turite teisę į aptarnavimą lietuvių kalba, tiesiog tokia nuostata yra Valstybinės kalbos įstatyme“.
Inspekcijos vadovo duomenimis, apie 12 tūkst. ukrainiečių Lietuvoje dirba. Jis priminė, kad kai tik pabėgėliai ėmė plūsti į Lietuvą, inspekcija buvo pirmoji, pareiškusi, kad nekontroliuos, ar jie dirbdami kalba lietuviškai.
„Tai čia apie empatiją. Ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija pajudino uodegą, o kalbos inspekcija“, – pabrėžė jis.
A. Valotkos teigimu, Vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti lengvatos terminą iki 2024 metų kovo, nes pati inspekcija tai gali padaryti tik metams.
Esą pradėjus domėtis, kaip dirbantiems ukrainiečiams sekasi integruotis, paaiškėjo, kad kartais apie tai nežino net personalo vadovai.
Pasak A. Valotkos, Migracijos departamentas visiems pabėgėliams, kurie privalo po metų atnaujinti savo dokumentus, pateikia informaciją apie būtinybę išmokti kalbą.
Jis teigė, kad Nacionalinio švietimo centro buvo teiraujamasi, ar aktyviai ukrainiečiai laiko lietuvių kalbos egzaminus, tačiau paaiškėjo, kad laikančiųjų beveik nėra.
Pašnekovas priminė, kad po metų bus likęs pusmetis iki naujų Seimo rinkimų. „Ir kuri partija – ar Laisvės partija, taip tiesiai šviesiai pasakys: mes esame už tai, kad rusų kalbos mūsų aplinkoje būtų vis daugiau ir daugiau. Ar mes vis dėlto paprašysime, kad ukrainiečiai turėtų ne tik teises, bet ir pareigas Lietuvai. Tegu ministrė Armonaitė dabar atsako į šį klausimą, ar ji nori atsakyti po 12 mėnesių?“, – kalbėjo jis.
Turi teisę bausti darbdavį
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas atkreipė dėmesį, kad yra problemų su galimybe mokytis lietuvių kalbos, nes per mažai mokymosi vietų.
A. Valotkos teigimu, kai įstatymas vėl ims galioti, bet kuris žmogus, kuris nebuvo aptarnautas lietuviškai, galės siųstis Valstybinei darbo inspekcijai. Tokiais atvejais, anot jo, Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija duoda laiko išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminui, pavyzdžiui, pusę metų.
Pati inspekcija, pasak pašnekovo, turi teisę bausti, bet baudžia ne lietuviškai nekalbantį užsienietį, o jo darbdavį.
„Darbdavys turi pasirūpinti, tai jo pareiga. Darbdavys gali perkelti žmogų į kitą poziciją, kur nereikia kalbėti su klientais, arba nurodo jam išsilaikyti egzaminą“, – pasakojo jis.
A. Valotka teigė, kad baudas inspekcija dalina retai.
Tačiau jis kartu klausė, ar demonstratyviai lietuviškai nesisveikinanti kasininkė yra toks žmogus, kokių mes norime Lietuvoje.
