Norintiems suprasti, kaip fiziškai nutiko taip, kad vanduo pateko ir sukėlė problemų viename svarbiausių šalies valstybinių duomenų centrų, Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus paaiškino, kad pirmadienio vakarą didelis lietus vandens per trūkusį vamzdį pateko į Registro centro patalpas, kurios yra sostinės Kudirkos gatvėje.
„Tam, kad būtų galima vizualiai įsivaizduoti – pats pastatas yra pakalnėje. Tas pastatas yra laiptuotas, tai yra kylantis į viršų. Dėl parinktos lokacijos, net ir kabinetai yra išdėstyti per kelis aukštus. Duomenų centras buvo įrengtas pirmajame aukšte. Žvelgiant nuo kalno viršaus, gali atrodyti, kad tai yra rūsys. Bet taip tikrai nėra.
Galiu užtikrinti, kad tos patalpos ir Duomenų centras buvo įrengtas (prieš 15 metų) laikantis visų saugumo reikalavimų. Ten buvo inžineriniai sprendimai, fizinė apsauga nuo užliejimo, gaisro“, – kalbėjo M. Samkus.
Perklaustas Registrų centro atstovas patikslino, kad trūkęs vamzdis buvo ne pačioje serverinėje.
„Tiesiog iš to vamzdžio patekęs vanduo iš kitų patalpų, kabinetų, koridorių, per įtrūkimus sienose, kurie kol kas neaišku dėl ko yra atsiradę, pateko į Duomenų centro patalpas“, – sakė M. Samkus.
Vis dėlto Registrų centro atstovas tikino, kad Duomenų centras yra tvarkingas, ir visi inžineriniai sprendimai jame yra tinkami.
„Iš karto po pirmadienio incidento ta patalpa buvo išvalyta. Tas vamzdis nedelsiant buvo užlopytas. Tačiau šita įvykusi situacija parodė, kad aplinka Duomenų centrui turbūt yra nelabai tinkama.
„Mes turime judrią Kudirkos gatvę, kuria vyksta intensyvus transporto eismas. Kitoje pusėje pastaruoju metu vyko intensyvios statybos. Turbūt tos aplinkybės susidėjo į vieną, ir tai galbūt tai nulėmė tų įtrūkimų sienose atsiradimą. Sunku dabar pasakyti, tikrąsias priežastis turės pasakyti ekspertai“, – teigė M. Samkus.
Registrų centro atstovas sakė dabar negalintis atsakyti, kodėl prieš penkiolika metų Duomenų centrui buvo pasirinkta būtent tokia vieta.
„Galbūt tuomet buvo manyta, kad tai yra saugu. Tačiau šiai dienai mes matome, kad tuos sprendimus, kurie buvo tuo metu priimti, reikia koreguoti, ir priiminėti kitus sprendimus“, – kalbėjo M. Samkus.
Kalba apie rezervinio duomenų centro svarbą
Kartu Registrų centro atstovas pažymėjo, kad nuo visų galimų nelaimių neįmanoma apsisaugoti.
„Visame pasaulyje duomenų centrai dega, skęsta, griūna – žemės drebėjimai, tornadai, stichinės nelaimės, bet kas bet kada gali nutikti. Tiesiog tokiems atvejams reikia nusimatyti, kad efektyviai veiktų krizių valdymo ir veiklos atkūrimo planai“, – sakė M. Samkus.
Pasak centro atstovo, dabartinė situacija parodė, kad esminis tokių planų įgyvendinimui reikalingas komponentas yra rezervinis duomenų centras, kuris veiktų sinchroniškai su pagrindiniu duomenų centru.
„Šiuo metu mes to rezervinio duomenų centro elektroninės sveikatos sistemos atveju neturėjome. Mes tą riziką žinojome, buvome įsivertinę, ir buvome jau finišo tiesiojoje, kad būtume įsirengę atskiroje lokacijoje rezervinį duomenų centrą, ir jis padėtų užtikrinti, kad, vienai serverio veiklai nutrūkus, nedelsiant, minučių, pusvalandžio, valandų bėgyje, galėtų pradėti veikti kitas“, – sakė M. Samkus.
Dabartinėje situacijoje, pasak Registrų centro atstovo, tarkime e.sveikatos atveju vyko duomenų atkūrimas iš kopijų.
„Duomenys kiekvieną kartą įkrenta į sistemą, kuri yra kaip daiktadėžė. Tie duomenys yra reguliariai kopijuojami į atskirus serverius. Tas atkūrimas iš kopijų tiek užtruko. E.sveikatos atveju duomenų kopijavimas į naują saugią laikmeną buvo baigtas šią naktį. Šiuo metu yra atliekami perkėlimo ir testavimo darbai“, – teigė M. Samkus.
Centro atstovas paaiškino, kad kai kurios kitos sistemos, tarkime gyventojų, nekilnojamojo turto registrai, turėjo rezervines laikmenas, ir tie duomenys galėjo būti prieinami jau kitą dieną.
„Kadangi registrai ir sistemos yra kompleksiškai susijusios tarpusavyje, tai galutiniam vartotojui gali atrodyti, kad tam tikros paslaugos ir sistemos neveikia. Jos neveikė todėl, kad iš penkių registrų galbūt viename duomenys buvo atkūrinėjami, ir dėl to negalėjo pilnai patenkinti užklausų“, – pasakojo M. Samkus.
Veikia dar ne visos sistemos
Pasak Registrų centro atstovo, šiuo metu jau veikia ir paslaugos turėtų būti teikiamos naudojantis pagrindiniais šalies registrais, tokiais kaip nekilnojamojo turto, adresų, juridinių asmenų, hipotekos, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių, įgaliojimų registrai.
Dar neveikia elektroninės sveikatos sistema, taip pat kol kas turime mobiliojo parašo sutrikimų.
„Dalis vartotojų, kurie turi mobilųjį parašą, ir nori pasinaudoti tam tikromis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje, „Luminor“ banke, jie kol kas dar to negali padaryti, kadangi, jungiantis prie šių įstaigų sistemų, elektroninio parašo turėtojo autentifikavimas vyksta per Registrų centrą. Tai yra pavienės situacijos, bet mes irgi operatyviai bandome tai spręsti, kad ta elektroninio parašo paslauga veiktų pilnai“, – sakė M. Samkus.