Kaip renkamos duomenų bazės
Paklausus, kas šiandien žinoma apie šią daug ažiotažo sukėlusią istoriją, Lukas Andriukaitis, Atlanto Tarybos bendradarbis, tikino, kad svarbu padėkoti atvirų šaltinių tyrėjams, kurie sudėliojo tam tikrą paveikslą, iš kurio paaiškėjo labai svarbios tendencijos.
„Kad visuomenėje iškilo ši istorija reikia padėkoti atvirų šaltinių tyrėjams „Bellingcat“, kad analizuodami įvairius dalykus: nuo pokalbių įrašų, kurių buvo pasiklausoma, skrydžių informacijos duomenų bazių, kur skraidė GRU karininkai, jie sudėliojo iš visos šios informacijos tam tikrą paveikslą ir pastebėjo, kad yra tam tikros tendencijos, kur tie patys GRU karininkai atsidurdavo kelios dienos prieš įvykius tiek Čekijos, tiek Bulgarijos sprogdinimų metu. Taigi matosi tam tikros tendencijos ir yra požymių, kad už šiuos dalykus yra atsakingi GRU karininkai“, – laidoje sakė L. Andriukaitis.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad yra bendradarbiaujama ir su Rusijos tiriamosios žiniasklaidos žurnalistais.
„Visko iki galo komanda nepasako. Jie taip pat bendradarbiausia su tiriamosios žurnalistikos tyrėjais Rusijoje, taip pat naudojosi atvirais šaltiniais, žiūri, kas vyksta socialinėje erdvėje, žiūri į atviras duomenų bazes, kurios Rusijoje dalis yra atviros, pavyzdžiui, prieš kelis metus buvo toks įvykis, kad daug GRU karininkų buvo užsiregistravę mašinas vienu adresu ir duomenų bazė buvo atrasta viešojoje erdvėje. Kitas dalykas – kai kurias duomenų bazes jie renka juodajame internete, tokias kaip skrydžių duomenys, kurias galima nusipirkti už pinigus“, – laidoje sakė L. Andriukaitis.
Tyrimas prasidėjo nuo Rusijos agresijos Ukrainoje
Paprašytas kiek daugiau papasakoti apie patį „Bellingcat“, Nerijus Maliukevičius, VU TSPMI politologas, tikino, kad visas „Bellingcat“ darbas iš esmės prasidėjo nuo Rusijos veiksmų Ukrainoje tyrimo.
„Patys žinomiausi ir garsiausi taip vadinamos atviros prieigos žvalgybos ekspertai, vadinamos open source intelligence, aš gal net tokį paradoksą įžvelgčiau, kad Rusija pati savo agresijos strategija Ukrainoje sukūrė tam tikras prielaidas, kuomet tiek žurnalistai, tiek ekspertai, kurie moka dirbti su duomenimis, lokacijomis, atviros prieigos šaltiniais, ir būtent ėmėsi tirti, kaip Rusija vykdo tokią agresiją Ukrainoje, kaip kariai prisidengia, tarsi yra separatistai, o iš tikro yra Rusijos kariai toje teritorijoje.
Buvo sukurtos tam tikros prielaidos, kai žmonės ėmė specializuotis tirti šią situaciją ir tie tyrimai išplito į įvairias sritis – ne tik Ukrainos situacijoje, bet ir Sirijoje, kiti konfliktai. Būtent tų GRU karininkų kampanijų Europoje – tai tapo jų tyrimo centriniu objektu.
Manau, kad visgi Skripalių nuodijimo atvejis Britanijoje yra tas esminis kertinis momentas, kuris pakeitė situaciją Kremliaus nenaudai. Aš spėlioju, galbūt galiu prašauti, bet ta situacija yra tokia, kuomet ekspertai ėmėsi bendrų veiksmų ir su valstybinėmis institucijomis, ir kontržvalgybos institucijomis, nes tai, kas atsiskeleidė po GRU operacijos Britanijoje, yra neįtikėtina. Neįtikėtina ir informacinės analizės atveju“, – sako N. Maliukevičius.
Tyrimas truko septynerius metus
Paklaustas, kas yra žinoma Čekijos teisėsaugos, Tomas Krasauskas, lietuvių bendruomenės pirmininkas Čekijoje, tikino, kad tyrimas užtruko apie septynerius metus.
„Tyrimo rezultatai buvo paviešinti maždaug prieš dvi savaites. Nuo to viskas ir prasidėjo. Pagal informaciją, kuri buvo žiniasklaidoje, tas tyrimas truko beveik septynerius metus. Nes du sandėliai, kurie sprogo maždaug kilometro atstumu vienas nuo kito nusiaubė didelę teritoriją. Pradžioje buvo dirbama labai sunkiomis sąlygomis, nes pirotechninikai vilkėjo rūbus, kurie sveria trisdešimt kilogramų“, – tikino jis.
Paklausus, kam reikėjo GRU karininkams isilaužti į NATO teritoriją, pašnekovas sako, jog konkretaus atsakymo nėra.
„Šiuo atveju aiškaus sutarimo, sprendimo nėra. Spėjama, kad kroviniai buvo skirti Bulgarijai. Kalbama apie kelis konteinerius, bendras svoris buvo trisdešimt tonų, tai jie turėjo būti gabenami traukiniu, geležinkeliu. Vienintelis komentaras buvo, kad jeigu sprogimas būtų įvykęs geležinkelio stotyje arba civilinėje aplinkoje, tai civiliniai nuostoliai būtų kur kas didesni, nes dabar, priminsiu, žuvo du Čekijos piliečiai, du to sandėlio darbuotojai.“
Spaudoje ir viešai prieinamuose šaltiniuose rašoma, kad ginklai turėjo atitekti ukrainiečiams, o Ukraina būtent neturėjo tokios ginklų pozicijos.
„Taip, kaip rašo „Bellingcat“, tie ginklai turėjo pakliūti į Ukrainą, kadangi tuo metu Ukraina buvo užpulta ir jai gyvybiškai reikėjo ginklų. Europoje buvo labai ribojamas gamintojų kiekis, kas būtent sovietinio tipo ginkluotę gamino, kuri būtų tinkama Ukrainai. Spėjimas yra toks, kad tas sproginys turėjo patekti į Ukrainos rankas ir tai vėlgi koreliuoja su įvykiais, kurie buvo Bulgarijoje. Bulgarijoje vyko irgi ne vienas sprogimas ginklų gamybos sandėliuose. Tai papildoma detalė į šį paveikslą, rodanti, kad tubūt tai susiję su Ukraina“, – laidoje sakė L. Andriukaitis.
Daugelis šnipų atvyksta po diplomatine priedanga
N. Maliukevičius laidoje tikino, kad turėtų būti kolektyvinis tyrimas visoje Europoje, kalbant apie daugelį nebaigtų tyrimų dėl Rusijos ir GRU karininkų veiksmų. O daugelis Rusijos šnipų į Europos šalis atvykta po diplomatine priedanga.
„Metai iš metų buvo šnekama, apie tai, kaip Kremliaus specialiosios tarnybos dirba po diplomatine priedanga ir kaip neadekvačiai yra išpūstos ambasados toje pačioje Prahoje ar kitur, įskaitant ir pas mus, kaip iš principo tik dalis personalo atlieka diplomatinę veiklą. Šia prame veiksmai dabar Europos valstybėms išsiunčiant diplomatus, turbūt kabutėse, atgal į Maskvą, jie nebeatrodo simboliški, nes ir yra eliminuojama galimybė taip veikti Rusijos tarnyboms.
Dar atkreipčiau dėmesį į kitą momentą, kaip stebimės, kad buvo sprogdinimai, bandymas eliminuoti ginklais prekybininką, toks be ceremonijų bandymas eliminuoti visą grandinę, kuri potencialiai komplikuotų Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, šiaip noriu atkreipti dėmesį, kad tokie veiksmai nuodimai, sprogdinimai, jie savaime yra didžiulis nuostolis mums, Europos valstybėms, bet ir savotiška įbauginimo taktika, kad nekiltų noras potencialiai kitiems prekeiviams ginklais įsivelti į tokius susitarimus.
Aš galvoju, kad mums ateina suvokimas iš lėto, kas vyksta pas mus Europoje ir kaip tą agresiją vykdo Rusija. Tikiuosi, kad tas suvokimas galiausiai ateis ir kolektyviniai Vakarai turi imtis sisteminio tyrimo visose NATO valstybėse, kaip buvo vykdomos tokios kampanijos“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Kaip vertinti Vakarų reakciją?
L. Andriukaičio paklausus, kaip vertinti Vakarų reakciją, pašnekovas tikino, kad diplomatinėms šalims sunkoka priimti greitus sprendimus.
„Tai rodo situacijos sudėtingumą ir vien pats faktas, kad netgi tokį simbolinį gestą, kaip diplomatų išsiuntimą, susivienimo tik kelios šalys, tai rodo, kad sunku rasti bendrą kalbą šiais klausimais. O viena iš priežasčių ta, kad aiškiai įvardijus problemą, tada šalys lauks atsako, o yra gana baisu eskaluoti visą situaciją.
Diplomatinėms šalims užtrunka daug laiko, kol jos išsijudina spręsti tokio dydžio problemas, bet kai traukinys įsivažiuoja, sunku sustabdyti. Sunku prognozuoti, kas įvyks, bet tikiuosi, kad šis klausimas bus ir toliau narpliojamas“, – sakė L. Andriukaitis.
Priename, kad Praha paragino kitas ES ir NATO valstybes išsiųsti rusų diplomatų ir tokiu būdu koordinuotai pademonstruoti jai paramą, kokios sulaukė Jungtinė Karalystė po pasikėsinimo į S. Skripalio gyvybę.
Vis tik sąjungininkai abiejuose blokuose kol kas susilaiko nuo kolektyvinių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą, augant įtampai su Kremliumi dėl rusų pajėgų telkimo šalia Ukrainos sienų ir aneksuotame Kryme, taip pat dėl kalinamo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sveikatos būklės.
