Užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, taip pat prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais penktadienį dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kur buvo aiškinasi dėl šio pakto galimų pasekmių Lietuvai.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad sprendimą, kaip balsuos dėl šio paktą Lietuva jau yra priėmusi. Apie tai esą buvo diskutuota jau dvejus metus, bet aštrūs klausimai dėl jo kilo tik dabar.
„Buvo paskleistos melagingos žinios, kad tai yra teisiškai įpareigojantis dokumentas, ir dabar reikia aiškintis“, – sakė L. Linkevičius.
Ministro manymu, yra per daug sureikšminamas šio dokumento svoris.
„Čia gi nėra sutartis, kurią reikia ratifikuoti. (…) Čia bus balsuojama ir jeigu du trečdaliai šalių balsuos, tada priims tą susitarimą kaip deklaraciją“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, šiame dokumente nenumatomas teisinis įpareigojimas keisti įstatymus, skirti papildomai lėšų.
„Yra tiesiog sąvadas principų, ir yra laisvanoriškai platforma keistis informacijai. Kartą į keturis metus šalys laisvanoriškai teiks informaciją, ką jos daro toje srityje – kokius įstatymus priėmė, kokias mato problemas, kokios problemos turėtų būti sprendžiamos kolektyviai. Čia yra gėris ta prasme, kad šalys bent jau izoliuojasi savyje, o kalbasi apie tai. Ir tai yra politinė prasme, o ne teisinė“, – sakė L. Linkevičius.
Rinks papildomą informaciją
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas irgi paaiškino, kad šis dokumentas nėra teisiškai privalomas.
„Visur tekste yra paminėta, kad tai yra deklaracinis tekstas, kad tai yra neprivalomas šalys. Šalys turi suverenią teisę pačios spręsti migracijos klausimus ir iššūkius. Tas teisės aktas yra principinių nuostatų sąvadas, gerbiantis šalių narių suverenią teisę apsispręsti migracijos klausimais“, – sakė E. Misiūnas.
Jis matė naudą tame, kad šiame susitarime atribojamos sąvokos nelegali ir legali migracija.
„Mes Europos Sąjungoje susiduriame su pabėgėliais, nelegalia migracija, šalys skatina legalią migraciją dėl darbo jėgos. Pasauliniu mastu šis susitarimas yra labai svarbus, ne visos šalys turi vienodus principus ir požiūrius į migraciją. ES tikrai yra pažengusi šioje srityje. Tai aš manau, kad pasauliniu mastu jis reikalingas ir naudingas“, – sakė E. Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras teigė, kad URM yra įpareigota papildomai panagrinėti, dėl kokių priežasčių šalys nepriima sprendimus.
„Tada svarstysime, ar tos priežastys tinka Lietuva. Dabar (…) tai buvo pirmas susitikimas, kitą savaitę bus dar vienas su papildoma informacija, ir lauksime tada bendros išvados“, – sakė E. Misiūnas.
Pasak jo, „dar ne faktas“ , kaip Lietuva balsuos.
„Prezidentė palaiko, Vyriausybėje buvo diskusija, dabar Seime persikėlė, ir gavome namų darbų. (…) Toliau dirbsime su Seimu“, – sakė E. Misiūnas.
Dalis šalių nepritaria susitarimui
Kai kurios šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Lenkija, Vengrija ar Australija žada nepritarti susitarimui, argumentuodamos, kad paktas neleis joms vykdyti griežtos imigracijos politikos, rašė BNS.
Seime yra registruoti du rezoliucijų projektai, kuriais Vyriausybė būtų raginama nepritarti susitarimui. Vieną registravo grupė parlamentarų, tarp kurių yra konservatoriai, „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos, Seimo narių mišrios grupės atstovai, kitą – „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.