Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, gavęs S.Chichanouskajos laišką, prieš mėnesį kreipėsi į VLKK ketindamas inicijuoti istorikų ir kalbininkų diskusiją dėl šalies pavadinimo keitimo. Anot jo tokia diskusija būtų „prasminga, prisidedanti prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“.
Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dėstytoja Irena Smetonienė laidoje Delfi diena tikino, kad kalbos sistemos reikia paisyti.
„Paprastai mes, kalbininkai, ir aš paskutinius dešimt metų, kai dirbau komisijoje, politikams pabrėžėme, kad mes nesame politinė organizacija. Jeigu jūs sprendžiate ką nors politiškai, tai spręskite, o mes žiūrėsime, kaip yra su kalbos dalykais. 2010 metais mes buvome gavę oficialų Baltarusijos prašymą pakeisti ką nors panašaus. (…) Vis tik kalbos sistemos reikia paisyti, nėra tradicijos transliteruoti, visada yra adaptuojami pavadinimai – tiek šalių, tiek valstybių pavadinimai“, – sako I. Smetonienė. „Kalbininkas neturi teisės žiūrėti gražu ar negražu, jis turi žiūrėti į sistemą. Kai mes keičiame pavadinimą, visada didžiausia problema ir yra, kaip mes vadinsime gyventojus. (...) Kad ir kaip bus pavadinta, mes grįšime prie to, todėl iš esmės mes nieko neišsprendžiame, lieka tai, kas iš esmės jiems netinka, tik kalbame apie patį pavadinimą. Kalbininkai žiūri į sistemą, į daug kitų dalykų“, – laidoje sako I. Smetonienė.
Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas laidoje svarstė, kodėl pokyčiai būtų svarbūs ne tik politiškai, bet ir istoriškai.
„Tikrai yra didžiulis skirtumas, ne tik kalbinis. Visų pirma, tai yra politinis ir istorinis klausimas. Tiesą pasakius, mes galėjome ir nelaukdami Svetlanos Cichanouskajos kreipimosi pradėti savo diskusiją. Visų pirma, galėjome pabrėžti, kad mes netraktuojame Baltarusios kaip Baltarusijos dalies. Baltarusija ir Belarusija yra XIX amžiaus carinės Rusijos įvestas ir paskui sovietmečiu įtvirtinta tokia kalbinė tradicija, kuri lietuvių kalboje paskui įsigaliojo. (…)
Dabar daugelyje šalių, ir toje pačioje Vokietijoje, Švedijoje po rugpjūčio įvykių labai greitai ta vartojimo tradicija pradėjo keistis. Manau, kad ir mes Lietuvoje keisdami, mano pasiūlymas yra, viena vertus, vienos raidės pasiūlymas, kita vertus, visiškai atitinkantis pačių baltarusių savivertę. Baltarusiai savo šalį dabar irgi vadina Belarus, kas reiškia lietuviškai Baltarusia. Manau, kad mes ir politiškai teisingą sprendimą priimtume, tikėkimės, kad ir kaimynės atitiktų tos visuomenės lūkesčius“, – sako profesorius.
Pašnekovas laidoje taip pat priminė ir kiek daugiau istorinio konteksto.
„Toks sprendimas būtų svarbus istorine, ir politine prasme tuo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) kadaise susidėjo iš tokių kelių dalių. Viena iš tų dalių buvo lietuviškos etninės žemės, kita svarbi dalis buvo ta, kuri buvo vadinama Rusia, šiuo atveju jau nuo XVI amžiaus buvo labai griežtai skiriama nuo Maskvos valstybės, kuriai ilgainiui prigijo Rusijos pavadinimas. Šiuo atveju, jeigu mes netraktuojame Baltarusios kaip Rusijos dalies, yra natūralu grįžti prie istoriškai patikimo, korektiško Baltarusios pavadinimo“, – taip pat sako profesorius.
Kaip BNS sakė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, komisija informavo Užsienio reikalų ministeriją, prieš mėnesį persiuntusią S. Cichanouskajos prašymą.
Primename, kad VLKK pabrėžia, jog yra pasiruošusi dalyvauti diskusijose ir „įvertinti visus argumentus, kurie padėtų priimti sprendimą šiuo klausimu“.
Vis dėlto S. Cichanouskajai prašant svarstyti variantą Belarusia, VLKK pabrėžia, kad „dėl senų istorinių ryšių“ lietuvių kalboje pavadinimas Rusia yra tapęs pamatu dviejų šalių pavadinimams – Rusija (iš rusai) ir Baltarusija (iš baltarusiai). Valstybių pavadinimų transliteracija pagal šių tautų kalbas, pasak komisijos, „nepageidautina abiem atvejais“, nes tuomet tektų naudoti pavadinimus Rosija ir Belarusė, o tautų pavadinimus – rosianai ir belarusiai.
A. Antanaitis pats sako, jog iš siūlomų trijų nepalaikytų varianto Baltoji Rusia, nes jis turi tradiciją rusų ir lotynų kalbose, bet ne lietuvių, kur tradiciškai naudotas Gudijos pavadinimas.
„Jei atsirastų pakankamai įtikinamų politinių ir istorinių priežasčių keisti šalies pavadinimą, aš, kaip kalbos komisijos pirmininkas, pasisakyčiau už variantą Baltarusia, bet neatmesčiau ir varianto Gudija“, – pridūrė A. Antanaitis.
Komisija laiške be kita ko pabrėžia, kad pavadinimas Gudija fiksuotas dar Konstantino Sirvydo žodyne XVII amžiuje, nuo 1995-ųjų jis yra įtvirtintas kaip vienas iš dviejų tradicinių arba trumpųjų valstybės pavadinimų variantų, o iki 2007-ųjų buvo netgi pirmasis, kol buvo sukeistas vietomis su Baltarusija ir tapo alternatyviu.
VLKK nuomone, prie šio, tarpukariu bei išeivijoje ypač vartoto pavadinimo, kaip pagrindinio, būtų galima grįžti „siekiant pabrėžti ilgaamžę kraštų bendrystę“. Be kita ko, akcentuojama, kad Latvija bei Estija taip pat yra išlaikiusios savitus Baltarusijos pavadinimus (Baltkrievija ir Valgevene).
