„Tas žodis rodo, kad dabartinis JAV prezidentas neketina užglaistyti žodžių ar terminų ir atspindi jo bendrą požiūrį į Putiną, nevengiant pačių kritiškiausių žodžių“, – laidoje „Delfi diena“ sakė T. Janeliūnas.
Anot jo, Rusijos reakcija rodo, kad pasisakymas priimtas itin skaudžiai.
„Iš esmės galima sakyti, kad tai pataikė į labai jautrią, gal net vieną jautriausių vietų Putinui ir aš manau, kad J. Bidenas matydamas tokią reakciją anaiptol nebus labai nepatenkintas savo pareiškimu“, – kalbėjo politologas.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala mano, kad J. Bideno pasakymas nebuvo planuotas.
„Jeigu pažiūrėtume, kaip tas interviu vyko, akivaizdu, kad gana tiesus žurnalistos klausimas gal šiek tiek užklupo J. Bideną ir nepasiruošusį, bet jis turbūt pasakė tai, ką pasakytų ir kitame kontekste“, – sakė L. Kojala.
„Jis niekada negailėjo kritikos V. Putinui, dar būdamas viceprezidentu kalbėjo apie tai, kad Rusija turi atsakyti už savo veiksmus, kad Rusijos agresija yra netoleruotina ir kad JAV pozicija turi būti labai principinga. Šiuo atveju manau, kad tai yra labai aštriu būdu išreikštas platesnis J. Bideno požiūris į tai, kokie yra santykiai su Rusija ir ko iš jų galima tikėtis artimiausioje ateityje“, – mano jis.
Kalbėdamas apie tai, kad Rusija trečiadienį atšaukė savo ambasadorių Vašingtone, L. Kojala atkreipė dėmesį, kad toks diplomatinis žingsnis daromas ne taip dažnai.
„Tokių atvejų būta, bet ne pernelyg daug. Turbūt ir Rusija supranta, kad santykiai labai riboti. Dabartinis Rusijos ambasadorius Vašingtone, kad ir kas jis būtų, nebus labai populiarus asmuo Vašingtone ir su juo tikrai nebus daug norinčių susitikti“, – kalbėjo RESC direktorius.
Tačiau, pasak T. Janeliūno, tikėtas labai drastiškų pokyčių santykiuose tarp Rusijos ir JAV taip pat nereikėtų.
„Diplomatinio ryšių nutraukimo neverta tikėtis, bet tame pat interviu J. Bidenas paminėjo ir tai, kad jam yra žinoma, kad Rusija kišosi į pastaruosius prezidento rinkimus JAV, veikdama būtent prieš jį, ir atitinkamai už tai V. Putinas taip pat turėtų sumokėti. JAV svarsto įvairias sankcijas ne tik prieš konkrečius asmenis, bet galbūt net kibernetines priemones“, – sakė politologas.
L. Kojalos manymu, tokių JAV ir Rusijos konfliktų pasekmes tam tikra prasme gali pajusti ir Lietuva.
„Agresyvus Rusijos elgesys tampa puikia paskata mūsų partneriams vakaruose priimti sprendimus, kurių Lietuva ir kitos Baltijos šalys labai laukia. Prisiminkim, ta pati Krymo aneksija ir agresija Donbase tapo labai rimtu postūmiu atsirasti NATO pajėgoms mūsų šalyse.
Pirmą kartą istorijoje čia buvo dislokuotos rotacinės pajėgos kaip NATO priešakinis batalionas. Amerikiečiai vis labaiau diskutuoja, kad ir jų dalyvavimas čia turėtų būti beveik nuolatinis. To žodžio jie dar nesako, bet rotacinės pajėgos, kurios Lietuvoje dažniausiai būna, jos yra iš esmės ilgalaikio projekto dalis“, – laidoje „Delfi diena“ sakė L. Kojala.
