Nemažai šiauliečių pasipiktino išvydę užrašą su ištiktuku „pyst“. Pasak pašnekovų, tai akivaizdus keiksmažodis, ir nesuprantama, kaip gali vulgarūs reklaminiai užrašai puošti miesto gatves.

Pardavėją Rasą minėtas užrašas šokiravo. „Mačiau tą stendą ir, švelniai pasakius, buvau priblokšta. Dar to betrūko – milžiniškus stendus mieste kabinti su tokiais žodžiais. Manyčiau, kad turi būti taisyklės, reglamentuojančios viešų užrašų kalbą. Tai gal jau pradėkime visiems žinomus rusiškus keiksmažodžius skelbimuose, reklamose rašyti? Keikiamės kalbėdami, tai dabar keiksmus matysime ir gatvėse?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

Statybininkui Dariui stendas su žodžiu „pyst“ taip pat nepraslydo pro akis. „Nesuprantu, kur žiūri visokios Valstybinės kalbos komisijos. Vidury miesto stenduose puikuojasi keiksmažodžiai, bet visiems gerai – eina, šypsosi, net nusijuokia iš tokių užrašų. Nieko linksmo čia nematau – „pasigauna“ vaikai tokius žodžius, po to eina keikdamiesi. Visus tuos stendus reikia tučtuojau nuimti“, – kategoriškai teigė kalbintas praeivis.

Medicinos seselę Danutę reklama taip pat papiktino. „Vertinu tokią reklamą neigiamai. Man šitas žodis skamba negražiai, nors ir išsiaiškinau, kad jis neturi nieko bendro su keiksmažodžiu. Vaikai, jį pamatę, juk nesigilins, ar tai keiksmažodis, ar normalus žodis, ir galvos, kad normalu taip kalbėti. Mano nuomone, tokia reklama nėra tinkama“, – kalbėjo pašnekovė.

Kai kurie šiauliečiai dėl minėtos reklamos nebuvo itin kategoriški: gal ir nieko baisaus, tačiau tokių reklamų viešoje vietoje kabinti nederėtų. Studentė magistrantė Laura – panašios nuomonės: „Man tas žodis netrukdo, nes žinau, kad tai yra ištiktukas ir esu tiek suaugusi, kad pamačiusi keistesnį žodį nepuolu juoktis. Gal reikia atsižvelgti į jaunimą, kurio kalba yra tikrai sudarkyta žargono ir keiksmažodžių… Tad gal geriau venkime tokių žodelių viešojoje erdvėje“, – pasiūlė studentė.

Mokytoja Janina taip pat nebuvo kategoriška – ji žino ištiktuko „pyst“ reikšmę, tačiau jai tai vis tiek kelia neigiamų asociacijų. „Kai pirmą kartą pamačiau šį žodelį reklamoje, mane jis šokiravo. Turbūt ne vienam žmogui jis sukėlė ne pačių geriausių asociacijų. Vertinu tokią reklamos kalbą neigiamai, nes tai labai rėžia akį. Nors šis ištiktukas vartotinas, tačiau, manau, kad jis skatina vaikus nemandagiai kalbėti ir keiktis“, – tvirtino pašnekovė.

Apie ištiktuko vartojimą teigia žinanti ir pardavėja Monika: „Jei būčiau vyresnio amžiaus moteris, kaip mano mama ar močiutė, tikrai reaguočiau neigiamai, nes sakyčiau, kad tai keiksmažodis. Kadangi dabar žinau, kad šis žodis yra ištiktukas, tai reaguoju normaliai. Tačiau, jei turėčiau vaikų ir jie paklaustų, ką tas žodis reiškia, tai tikrai nežinočiau, kaip atsakyti ir kaip paaiškinti šio žodžio vartojimą“, – pasakojo mergina.

Nemažai šiauliečių tik pasijuokė ir teigė žinantys apie šį ištiktuką, jo vartojimą ir reikšmę, todėl nemato nieko blogo. Mokytoja Vaida sakė, kad toks užrašas neturėtų nieko šokiruoti. „Patikėkite, vaikai visuomenėje, socialinėje aplinkoje gali išgirsti ir žymiai baisesnių žodžių, kuriuos atsineša į mokyklą ir perduoda kitiems. Jei šis stendas egzistuoja – tai nėra draudžiama, todėl nematau priežasties, kodėl kažkas turėtų baisiai piktintis. Verčiau daugiau dėmesio skirkime savo kalbai, bendravimui, neieškoję problemų ten, kur jų nėra“, – teigė pašnekovė.

Magistrantas Karolis, išgirdęs šį klausimą, juokėsi. „Mačiau šį stendą, bet jokios blogos asociacijos į galvą nešovė. Tai jau priklauso nuo paties žmogaus ir jo mentaliteto. Jei kam kyla netinkamos asociacijos, tai gal derėtų susimąstyti pačiam?“ – svarstė Karolis.

Prieš kelerius metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) interneto svetainės lankytojai „pyst“ išrinko populiariausiu ištiktuku. „Pyst“ – lietuviškas ištiktukas, vartojamas smūgiui žymėti ar netikėtam veiksmui nusakyti. Šis ištiktukas kaip neutralus žodis daugiausia vartojamas žemaičių tarmėje, o bendrinėje kalboje dažnai gali būti suprantami kaip vulgarybė.

Kalbino Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos ir komunikacijos III kurso studentės Agnė Kruopytė, Erika Najulytė, Greta Rimkutė